Pagrindinės maisto švaistymo priežastys:
· Prekybos centrai išmeta produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs;
· Restoranai atsikrato visko, ko klientai nevalgė;
· Asmenys išmeta visiškai gerą maistą, kurio tiesiog nenori valgyti, taip pat termiškai apdorotą ir per mažai suvalgytą maistą arba maistą, nupirktą naudoti ateityje, tačiau kurių galiojimo laikas baigiasi.
Didžioji dalis maisto atliekų net ir pažangiose pasaulio šalyse – pavyzdžiui, JAV – niekaip neperdirbama. Viskas tiesiog baigiasi miesto sąvartynu – reginiu, kurio beveik nė vienas miesto gyventojas nėra patyręs – kaip ir skerdykloje. Deja, sugedę produktai sąvartyne ne „tiesiog guli“, o suyra, išskirdami kenksmingas dujas ir nuodydami aplinką. Tuo pačiu metu metano dujos, kurias išskiria maisto atliekos, yra 20 kartų pavojingesnės aplinkai nei CO2 (anglies dvideginis).
Yra ir gerų naujienų: visame pasaulyje individualūs verslininkai ir žaliųjų aktyvistai imasi labai konkrečių žingsnių, kad išspręstų maisto švaistymo problemą. Šie „pirmieji ženklai“ rodo, kad ne visiems tai rūpi ir kad ateitis be atliekų yra įmanoma.
1. Bostone (JAV) ne pelno siekianti organizacija „“ („Maistas kiekvienai dienai“) atidarė neįprastą parduotuvę. Čia sumažintomis kainomis – tiems, kam reikia – parduoda produktus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, bet dar tinkamas naudoti. Didžioji dalis prekių – šviežios daržovės, vaisiai, žolelės, pieno produktai. Taigi iš karto galima išspręsti dvi problemas: padėti tiems, kuriems jos reikia, ir sumažinti maisto atliekų, kraunančių miesto sąvartynus, kiekį. Tokia parduotuvė visai neatrodo slegianti, bet (va, gervuogių pakuotė už 99 centus!)
2. Prancūzijoje Vyriausybės lygiu prekybos centrams buvo uždrausta išmesti neparduotus produktus. Parduotuvės dabar privalo arba aukoti nepareikalautamą maistą ne pelno organizacijoms, kurios padeda nepasiturintiems žmonėms, arba aukoti maistą kaip pašarą gyvuliams, arba kompostą (grąžinti į dirvą, kad būtų naudinga). Akivaizdu, kad toks (gana radikalus!) žingsnis palankiai paveiks šalies ekologijos būklę.
3. Žinoma, kad mokyklose susidaro daug maisto atliekų. Taip pat aišku, kad paprasto šios problemos sprendimo nėra. Bet čia pvz. Didcot mokykla mergaitėms JK beveik išsprendė problemą. Vadovybei pavyko sumažinti mokyklos maisto švaistymą 75 proc., apklausus mokinius apie maisto pasirinkimą ir pakeitus valgiaraštį. Padidinta mokyklinių pietų kaina, nes gatavus patiekalus pakeitė šviežiai paruošti karštieji, o vaikams buvo pasiūlyta patrauklesnių vaisių ir daržovių pasirinkimo, gerinant mėsos gaminių kokybę – dėl to sunaikinamos šiukšliadėžės. beveik tuščia, o visi vaikai laimingi.
4. Santa Kruzo rotušė (Kalifornija, JAV) rėmė programą „Zero Food Waste in Schools“. Dėl to kelios „parodomosios“ mokyklos nustebino visuomenę ir pastūmėjo reikalą į priekį! Viena mokykla sumažino kasdienių maisto atliekų kiekį nuo 30 svarų iki... nulio (ar kas nors tikrai tiki, kad tai įmanoma?!). Paslaptis, kaip paaiškėjo, yra tokia:
— kompostuoti organines atliekas — leisti mokiniams parduoti vieni kitiems nepageidaujamus daiktus iš įprastų pietų — ir skatinti naudoti daugkartinio naudojimo indus, kuriuos studentai atsineša iš namų.
5. San Francisko miestas (JAV) – viena pažangiausių planetoje sprendžiant maisto švaistymo problemą. Dar 2002 m. miesto valdžia priėmė programą „Nulis atliekų“ (angl. „Zero Waste“), nustatydama tikslą iki 2020 m. visiškai atsikratyti miesto sąvartynų. Tai gali atrodyti kaip mokslinė fantastika, tačiau vidutinės trukmės tikslas iki 75 m. sumažinti miesto atliekas 2010 proc. susitiko anksčiau nei numatyta: miestas atliekų sumažino neįtikėtinai 77 %! Kaip tai įmanoma? Valdžia pradėjo nuo lengvo spaudimo viešbučiams ir restoranams. Tuomet įstatymais miesto statybų bendrovės buvo paprašytos sutvarkyti mažiausiai 23 statybines atliekas. Nuo 2002 m. visos miesto naujos statybos aikštelės (savivaldybių pastatai ir objektai) statomos tik iš antrinių, anksčiau naudotų statybinių medžiagų. Prekybos centrai privalo pateikti vienkartinius (plastikinius) maišelius tik už pinigus. Įvestos griežtos taisyklės, įpareigojančios piliečius kompostuoti maisto atliekas ir perdirbti ne maisto atliekas. Pergalės link buvo žengta daug kitų žingsnių. Dabar tikslas iki 100 metų atliekų kiekį sumažinti 2020 proc. visai neatrodo nerealus: šiandien, 2015 m., miesto atliekų kiekis sumažintas 80 proc. Jie turi galimybę likusius 5 metus (ar net anksčiau) padaryti neįtikėtiną!
6. Niujorke – didžiausias JAV miestas – didelė maisto švaistymo problema. 20% gyventojų reikia arba vargu ar gali gauti bent šiek tiek maisto. Tuo pačiu metu 13 iš metinio kiekio (4 mln. tonų) įvairių rūšių atliekų, kurias miestas meta į sąvartyną, yra būtent maistas!
Pelno nesiekianti organizacija „CityHarvest“ siekia užpildyti šią tragišką spragą, ir joms iš dalies pasiseka! Kasdien įmonės darbuotojai per apie 61688 įvairių pagalbos skurstantiems programų vargšams perskirsto 500 kg (!) gero, gero maisto iš restoranų, bakalėjos parduotuvių, įmonių restoranų, taip pat iš ūkininkų ir maisto gamintojų.
žvalgymai
Žinoma, šie pavyzdžiai tėra lašas jūroje sprendimų, padedančių sumažinti maisto švaistymą ir kasdien paversti pasaulį geresne vieta. Juk atliekų mažinimo programoje galima dalyvauti ne tik valdžios, bet ir individualiu lygmeniu! Galų gale, kol nuolat metate maistą, ar savo požiūrį į maistą galite vadinti 100% etišku? Ką daryti? Užtenka prisiimti atsakomybę už savo šiukšlių krepšelį ir atidžiau planuoti kelionę į prekybos centrą, taip pat paaukoti nereikalingus produktus ar gaminius, kurių galiojimo laikas baigiasi specialioms organizacijoms, padedančioms benamiams ir skurstantiems.
.