Turinys
Ar kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip? Ekspertai įsitikinę, kad santykiai krizę ištiktoje poroje vystosi pagal vieną iš septynių tipiškų scenarijų. Kaip atpažinti pavojų?
Nusistovėjęs faktas: tuokimės vis rečiau, pirmenybę teikdami laisvai partnerystei, o ne santuokai. Bent pusė mūsų draugų jau išgyveno skyrybas, daugelis iš mūsų yra išsiskyrusių tėvų vaikai. Šiuolaikinei porai stabilumas yra pageidautinas, bet vis retas, ir atrodo, kad net menkas konfliktas gali sugriauti ir taip trapius santykius.
Paprašėme šeimos terapeutų apibūdinti dažniausiai pasitaikančius scenarijus, vedančius poras į krizę. Visi jie, netardami nė žodžio, įvardijo tas pačias tipines situacijas. Jų yra septyni, ir jie beveik nepriklauso nuo to, kiek metų partneriai pragyveno kartu ir dėl kokios priežasties prasidėjo konfliktas.
Visiškas susijungimas
Paradoksalu, bet pačios trapiausios yra poros, kuriose partneriai greitai ir labai stipriai prisiriša vienas prie kito, visiškai ištirpdami vienas kitame. Kiekvienas iš jų vienu metu atlieka visus vaidmenis: meilužis, draugas, tėvas ir vaikas. Įsisavinę patys, toli nuo visko, kas vyksta aplinkui, jie nieko ir nieko nepastebi. Tarsi jie gyventų dykumoje savo meilės saloje... tačiau tik tol, kol kažkas nepažeidžia jų vienatvės.
Tokiu įvykiu gali tapti vaikelio gimimas (kaip galime egzistuoti trise, jei gyvenome tik vienas kitam?), Ir vienam iš „atsiskyrėlių“ pasiūlytas naujas darbas. Tačiau dažniau vienas iš partnerių jaučia nuovargį – nuovargį nuo kito, nuo uždaro gyvenimo „saloje“. Išorinis pasaulis, kol kas toks tolimas, jam staiga atskleidžia visą savo žavesį ir pagundas.
Taip prasideda krizė. Vienas sutrikęs, kitas pastebi jo atsiskyrimą ir abu nežino, ką daryti. Dažniausiai tokios poros išsiskiria, sukeldamos viena kitai daug skausmo ir kančios.
Du viename
Atrodytų akivaizdu: mylimas žmogus negali būti tiksli mūsų kopija. Tačiau praktikoje rimti konfliktai dažnai kyla būtent dėl to, kad daugelis atsisakome priimti šį faktą: žmogus, su kuriuo gyvename, skirtingai suvokia ir supranta pasaulį, skirtingai vertina kaimyno elgesį ar ką tik kartu žiūrėtą filmą.
Mes stebimės jo gyvenimo būdu, logika, manieromis ir įpročiais – esame juo nusivylę. Psichoanalitikai teigia, kad mes smerkiame kituose būtent tai, ko negalime atpažinti savyje. Taip veikia projekcinis gynybos mechanizmas: žmogus nesąmoningai priskiria kitam tuos savo troškimus ar lūkesčius, kurie jo paties sąmonei nepriimtini.
Pamirštame, kad kiekviena pora susideda iš dviejų asmenybių. Daugumoje porų partneriai yra priešingos lyties žmonės. Nereikia nė sakyti, kad tarp vyro ir moters yra begalė skirtumų. Moterys daug laisviau reiškia savo emocijas, tačiau jų seksualiniai potraukiai nėra tokie atviri, lyginant su vyrais.
„Jis mažai kalba su manimi“, „Ji niekada nepastebi mano pastangų“, „Mums niekada nepavyksta pasiekti orgazmo vienu metu“, „Kai aš noriu mylėtis, ji nenori“ ... Tokie priekaištų dažnai išgirstama registratūroje. Ir šie žodžiai patvirtina, kaip sunku priimti tai, kas akivaizdu: mes esame skirtingi žmonės. Toks nesusipratimas baigiasi liūdnai: prasideda arba mūšis, arba teismas.
du plius vienas
Vaiko gimimas kartais gali „paleisti“ seniai užtrukusius konfliktus. Jei pora turi problemų, jos gali paaštrėti. Dėl bendravimo stokos kils nesutarimų dėl ugdymo ar namų tvarkymo. Vaikas gali tapti grėsme „duetui“, o vienas iš jų jausis atstumtas.
Jei partneriai anksčiau nekūrė bendrų planų, vaikas bus vienintelis vieno ar abiejų tėvų domėjimosi objektas, o jausmai vienas kitam atšals... Daugelis porų vis dar tiki, kad kūdikio pasirodymas stebuklingai viską gali sutalpinti. vieta. Tačiau vaikas neturėtų būti „paskutinė viltis“. Žmonės nėra gimę spręsti kitų problemas.
Komunikacijos trūkumas
Daugelis įsimylėjėlių sako: mums nereikia žodžių, nes esame sukurti vienas kitam. Tikėdami idealiu jausmu jie pamiršta, kad bendrauti būtina, nes kitaip pažinti nėra. Mažai bendraudami jie rizikuoja suklysti santykiuose arba vieną dieną pamatys, kad partneris visai ne toks, koks atrodė.
Jau seniai kartu gyvenantys jiedu įsitikinę, kad dialogas jų santykiuose labai nepasikeis: „Kodėl turėčiau jam tai sakyti, jei jau žinau, ką jis man atsakys?“ Ir dėl to kiekvienas iš jų gyvena šalia mylimo žmogaus, o ne su juo. Tokios poros labai daug praranda, nes santykių ryškumą ir gilumą galima išsaugoti tik diena iš dienos atrandant mylimąjį. O tai savo ruožtu padeda pažinti save. Bet kokiu atveju tai nieko gero.
Avarinis
Santykiai tokiose porose iš pradžių yra labai stiprūs: juos dažnai sutvirtina nesąmoningi abipusiai partnerių lūkesčiai. Manoma, kad, pavyzdžiui, dėl mylimo žmogaus jis nustos gerti, pasveiks nuo depresijos ar susidoros su profesine nesėkme. Svarbu, kad kitas nuolat jaustų, kad jo kažkam reikia.
Santykiai yra pagrįsti vienu metu dominavimo troškimu ir dvasinio artumo paieškomis. Tačiau laikui bėgant partneriai įsipainioja į prieštaringus troškimus, ir santykiai sustoja. Tada įvykiai vystosi, kaip taisyklė, pagal vieną iš dviejų scenarijų.
Jei „sergantis“ pasveiksta, dažnai paaiškėja, kad jam nebereikia nei „daktaro“, nei jo „moralinio nuosmukio“ liudininko. Gali nutikti ir taip, kad toks partneris staiga suvokia, kad gyvenimas kartu, kuris turėtų jį išlaisvinti, iš tikrųjų vis labiau pavergia, o mylimas žmogus vaidina jo priklausomybe.
Kai viltys „išgyti“ nepasiteisina, išsivysto antrasis scenarijus: „pacientas“ tampa piktas ar nuolat liūdnas, o „gydytojas“ („slaugytoja“, „mama“) jaučiasi kaltas ir dėl to kenčia. Rezultatas – santykių krizė.
Pinigų ženklai
Daugelio porų finansai šiandien tampa nesutarimų objektu. Kodėl pinigai yra lygiaverčiai jausmams?
Įprasta išmintis „patys pinigai yra nešvarus dalykas“ vargu ar ką nors paaiškins. Politinė ekonomija moko, kad viena iš pinigų funkcijų yra pasitarnauti kaip universalus atitikmuo mainuose. Tai yra, mes negalime tiesiogiai iškeisti to, ką turime, į tai, ko mums reikia, o tada turime susitarti dėl sąlyginės „prekių“ kainos.
O jei tai apie santykius? Jei mums trūksta, pavyzdžiui, šilumos, dėmesio ir užuojautos, bet nepavyksta jų gauti „tiesioginiais mainais“? Galima daryti prielaidą, kad finansai poros problema tampa būtent tuo momentu, kai vienam iš partnerių pradeda trūkti šių gyvybiškai svarbių „gėrybių“, o vietoj jų įsijungia įprastas „universalus atitikmuo“.
Susidūrę su tikru pinigų stygiumi, partneriai, tarp kurių užsimezgė darnūs „nematerialūs mainai“, visada susitars, kaip išsisukti iš keblios padėties. Jei ne, greičiausiai problema visai ne valiuta.
Asmeniniai planai
Jei norime gyventi kartu, turime kurti bendrus planus. Tačiau viena nuo kitos apsvaigusios, pažinties pradžioje kai kurios jaunos poros gina savo teisę „gyventi šia diena“ ir nenori kurti ateities planų. Kai santykių aštrumas nublanksta, jų betarpiškumas kažkur nukrypsta. Būsimas gyvenimas kartu atrodo miglotas, mintis apie tai sukelia nuobodulį ir nevalingą baimę.
Šiuo metu vieni pradeda ieškoti naujų pojūčių santykiuose iš šono, kiti keičia gyvenamąją vietą, treti susilaukia vaikų. Įgyvendinus vieną iš šių planų, paaiškėja, kad gyvenimas kartu vis tiek neteikia džiaugsmo. Tačiau užuot galvoję apie savo santykius, partneriai dažnai užsidaro savyje ir toliau gyvendami šalia kuria planus – kiekvienas savo.
Anksčiau ar vėliau vienas iš dviejų supras, kad gali save realizuoti ir pats – ir nutrauks santykius. Kitas variantas: dėl vienatvės baimės ar kaltės jausmo partneriai nutols vienas nuo kito ir gyvens savarankiškai, formaliai vis tiek likdami pora.
Jokių papildomų pastangų
„Mes mylime vienas kitą, todėl su mumis viskas bus gerai“. „Jei kas nors nepavyksta, tai yra todėl, kad mūsų meilė nėra pakankamai stipri“. "Jei mes netinkame kartu lovoje, tada mes netinkame kartu..."
Daugelis porų, ypač jaunų, yra įsitikinusios, kad joms viskas turėtų susitvarkyti iš karto. O susidūrę su gyvenimo kartu sunkumais ar sekso problemomis iš karto pajunta, kad santykiai pasmerkti. Būtent todėl jie net nebando kartu išnarplioti atsiradusių neatitikimų.
Galbūt mes tiesiog pripratome prie lengvumo ir paprastumo: šiuolaikinis gyvenimas, bent jau buitiniu požiūriu, tapo daug paprastesnis ir virto savotiška parduotuve su ilgu prekystaliu, kur galima rasti bet kokią prekę – iš informacijos (spausti ant internetu) iki paruoštos picos (telefonu).
Todėl mums kartais sunku susidoroti su „vertimo sunkumais“ – iš vienos kalbos į kitą. Mes nesame pasirengę dėti pastangų, jei rezultatas nėra matomas iš karto. Tačiau santykiai – tiek universalūs, tiek seksualiniai – kuriami lėtai.
Kada išsiskyrimas yra neišvengiamas?
Vienintelis būdas sužinoti, ar pora išgyvens kilusią krizę, yra susidurti akis į akį ir pabandyti ją įveikti. Pabandykite – vienas ar su terapeuto pagalba – pakeisti situaciją, pakoreguoti santykius. Tuo pačiu galėsite suprasti, ar sugebate išsiskirti su iliuziniu savo prieškrizinės poros įvaizdžiu. Jei tai pavyks, galite pradėti iš naujo. Jei ne, išsiskyrimas bus vienintelė tikra išeitis jums.
Štai ryškiausi pavojaus signalai: tikro bendravimo trūkumas; dažni priešiškos tylos periodai; nuolatinė smulkių kivirčų ir didelių konfliktų serija; nuolatinės abejonės dėl visko, ką daro kitas; kartėlio jausmas iš abiejų pusių... Jei jūsų pora turi šiuos simptomus, tai kiekvienas iš jūsų jau užėmė gynybinę poziciją ir esate nusiteikęs agresyviai. O bendram gyvenimui būtinas pasitikėjimas ir santykių paprastumas visiškai išnyko.
negrįžtamumas
Sklandžią tam tikrą „patyrimą“ turinčios poros gyvenimo eigą dažnai pažeidžia du spąstai: pirmasis – laiku neišspręstas konfliktas, antrasis – „išsekęs“ seksualinis potraukis, o kartais ir visiškas sekso trūkumas.
Konfliktai lieka neišspręsti, nes abiem atrodo, kad jau per vėlu ką nors daryti. Dėl to gimsta pyktis ir neviltis. O dėl seksualinio potraukio mažėjimo partneriai tolsta, atsiranda abipusis agresyvumas, nuodijantis bet kokius santykius.
Norint rasti išeitį iš šios situacijos ir jos nenutraukti, reikia apsispręsti ir pradėti diskutuoti apie problemą, galbūt padedant psichoterapeutui.
Mūsų sunkumai ir konfliktai – tai tik etapas, kurį išgyvena daugelis porų ir kurį galima ir reikia įveikti. Kalbėjomės apie pavojingiausius spąstus ir dažniausiai daromas klaidas. Bet spąstai tam yra spąstai, kad į juos neįkristų. Ir klaidas reikia taisyti.