„Saugokitės triukšmo!“: kaip apsaugoti klausą ir psichiką

Triukšmo taršos eroje, kai gyvename nuolatinio foninio triukšmo atmosferoje, ypač jei gyvename didmiesčiuose, būtina žinoti, kaip rūpintis klausa, susitvarkyti su triukšmu kasdieniame ir darbiniame gyvenime. Gydytoja otorinolaringologė Svetlana Ryabova kalbėjo apie triukšmo skirtumą nuo garso, koks triukšmo lygis yra žalingas, ko reikėtų vengti, norint išlaikyti sveikatą.

Viskas, ką norėjote žinoti apie triukšmą

Ar galite paaiškinti, kuo skiriasi triukšmas ir garsas? Kokios yra ribos?

Garsas – tai mechaniniai virpesiai, sklindantys elastingoje terpėje: ore, vandenyje, kietame kūne ir suvokiantys mūsų klausos organu – ausiu. Triukšmas – tai garsas, kuriame ausų suvokiamas akustinio slėgio pokytis yra atsitiktinis ir kartojasi skirtingais intervalais. Taigi triukšmas yra garsas, kuris neigiamai veikia žmogaus kūną.

Fiziologiniu požiūriu išskiriami žemi, vidutiniai ir aukšti garsai. Virpesiai apima didžiulį dažnių diapazoną: nuo 1 iki 16 Hz – negirdimi garsai (infragarsas); nuo 16 iki 20 tūkst. Hz – girdimi garsai, o virš 20 tūkst. Hz – ultragarsas. Suvokiamų garsų sritis, tai yra didžiausio žmogaus ausies jautrumo riba, yra tarp jautrumo slenksčio ir skausmo slenksčio ir yra 130 dB. Garso slėgis šiuo atveju yra toks didelis, kad jis suvokiamas ne kaip garsas, o kaip skausmas.

Kokie procesai įsijungia ausyse/vidinėje ausyje, kai girdime nemalonius garsus?

Ilgai trunkantis triukšmas neigiamai veikia klausos organus, mažina jautrumą garsui. Tai sukelia ankstyvą klausos praradimą pagal garso suvokimo tipą, ty sensorineurinį klausos praradimą.

Jei žmogus nuolat girdi triukšmą, ar tai gali išprovokuoti lėtinių ligų vystymąsi? Kokios tai ligos?

Triukšmas turi akumuliacinį poveikį, tai yra akustiniai dirgikliai, besikaupiantys organizme, vis labiau slopina nervų sistemą. Jei kasdien mus supa stiprūs garsai, pavyzdžiui, metro, žmogus pamažu nustoja suvokti tylius, praranda klausą ir atsipalaiduoja nervų sistema.

Dėl garso diapazono triukšmo sumažėja dėmesys ir padaugėja klaidų atliekant įvairius darbus. Triukšmas slopina centrinę nervų sistemą, kinta kvėpavimo dažnis ir širdies susitraukimų dažnis, prisideda prie medžiagų apykaitos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, skrandžio opų, hipertenzijos atsiradimo.

Ar triukšmas sukelia lėtinį nuovargį? Kaip su tuo susitvarkyti?

Taip, nuolatinis triukšmo poveikis gali sukelti chronišką nuovargį. Nuolatinio triukšmo veikiamo žmogaus miegas gerokai sutrinka, tampa paviršutiniškas. Po tokio sapno žmogus jaučiasi pavargęs, skauda galvą. Nuolatinis miego trūkumas sukelia lėtinį pervargimą.

Ar agresyvi garso aplinka gali sukelti agresyvų žmogaus elgesį? Kaip tai susiję?

Viena iš roko muzikos sėkmės paslapčių yra vadinamosios triukšmo intoksikacijos atsiradimas. Veikiant triukšmui nuo 85 iki 90 dB, klausos jautrumas mažėja esant aukštiems dažniams, jautriausias žmogaus organizmui, triukšmas virš 110 dB sukelia intoksikaciją triukšmu ir dėl to – agresiją.

Kodėl Rusijoje taip mažai kalbama apie triukšmo taršą?

Tikriausiai todėl, kad daug metų niekas nesidomėjo gyventojų sveikata. Turime pagerbti, pastaraisiais metais Maskvoje dėmesys šiai problemai sustiprėjo. Pavyzdžiui, vykdoma aktyvi Sodo žiedo sodininkystė, prie greitkelių statomos apsauginės konstrukcijos. Įrodyta, kad žaliosios erdvės gatvės triukšmo lygį sumažina 8-10 dB.

Gyvenamuosius pastatus reikėtų „nutolinti“ nuo šaligatvių 15-20 m, o aplinką – sutvarkyti. Šiuo metu aplinkosaugininkai rimtai kelia triukšmo poveikio žmogaus organizmui problemą. O Rusijoje pradėjo vystytis mokslas, kuris jau seniai aktyviai praktikuojamas daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Italijoje, Vokietijoje – Soundscape Ecology – akustinė ekologija (garsinio kraštovaizdžio ekologija).

Ar galima sakyti, kad triukšmingame mieste žmonės turi blogesnę klausą nei tie, kurie gyvena ramesnėse vietose?

Taip tu gali. Laikoma, kad leistinas triukšmo lygis dienos metu yra 55 dB. Šis lygis nekenkia klausai net ir esant nuolatiniam poveikiui. Triukšmo lygis miego metu laikomas iki 40 dB. Triukšmo lygis mikrorajonuose ir prie greitkelių esančiose apylinkėse siekia 76,8 dB. Triukšmo lygis, išmatuotas gyvenamuosiuose rajonuose su atvirais langais į greitkelius, yra tik 10–15 dB mažesnis.

Triukšmo lygis auga kartu su miestų augimu (per pastaruosius kelerius metus vidutinis transporto skleidžiamo triukšmo lygis išaugo 12-14 dB). Įdomu tai, kad žmogus natūralioje aplinkoje niekada nebūna visiškoje tyloje. Mus supa natūralūs triukšmai – banglenčių čiurlenimas, miško ošimas, upelio, upės, krioklio ošimas, vėjo ošimas kalnų tarpeklyje. Tačiau visus šiuos garsus mes suvokiame kaip tylą. Taip veikia mūsų klausa.

Kad išgirstų „būtina“, mūsų smegenys išfiltruoja natūralius garsus. Mąstymo procesų greičiui analizuoti buvo atliktas toks įdomus eksperimentas: dešimt savanorių, sutikusių dalyvauti šiame tyrime, buvo paprašyti dirbti protinį darbą skambant įvairiems garsams.

Reikėjo išspręsti 10 pavyzdžių (iš daugybos lentelės, sudėti ir atimti su perėjimu per tuziną, rasti nežinomą kintamąjį). Rezultatai to laiko, kai 10 pavyzdžių buvo išspręsta tylomis, buvo laikomi norma. Buvo gauti šie rezultatai:

• Klausantis grąžto triukšmo tiriamųjų našumas sumažėjo 18,3–21,6 %;
• Klausantis upelio čiurlenimo ir paukščių čiulbėjimo, tik 2–5 proc.;
• Įspūdingas rezultatas gautas grojant Bethoveno „Mėnesienos sonatą“: skaičiavimo greitis padidėjo 7%.

Šie rodikliai byloja, kad skirtingų tipų garsai nevienodai veikia žmogų: monotoniškas grąžto triukšmas sulėtina žmogaus mąstymą beveik 20%, gamtos triukšmas praktiškai netrukdo žmogaus minčių eigai, o klausymasis. nuraminti klasikinę muziką netgi turi teigiamą poveikį mums, padidindama smegenų efektyvumą.

Kaip laikui bėgant keičiasi klausa? Kaip rimtai ir kritiškai klausa gali pablogėti, jei gyvenate triukšmingame mieste?

Su gyvenimo eiga atsiranda natūralus klausos praradimas, vadinamasis reiškinys – presbycusis. Yra tam tikrų dažnių klausos praradimo normos po 50 metų. Tačiau nuolatinis triukšmo poveikis kochleariniam nervui (nervui, atsakingam už garso impulsų perdavimą), norma virsta patologija. Austrijos mokslininkų teigimu, triukšmas didmiesčiuose sumažina žmonių gyvenimo trukmę 8-12 metų!

Kokio pobūdžio triukšmas labiausiai kenkia klausos organams, organizmui?

Per stiprus, staigus garsas – šūvis iš arti arba reaktyvinio variklio triukšmas – gali sugadinti klausos aparatą. Kaip gydytojas otolaringologas, dažnai po šaudyklų ar sėkmingos medžioklės, o kartais ir po naktinės diskotekos patyriau ūmų sensorineurinį klausos praradimą – iš esmės klausos nervo sumušimą.

Galiausiai, kokius būdus rekomenduotumėte pailsėti ausims?

Kaip sakiau, reikia saugotis nuo garsios muzikos, apriboti televizijos programų žiūrėjimą. Dirbant triukšmingą darbą kas valandą reikia nepamiršti padaryti 10 minučių pertraukėlę. Atkreipkite dėmesį į garsumą, kuriuo kalbate, jis neturėtų sužeisti nei jūsų, nei pašnekovo. Išmokite kalbėti tyliau, jei esate linkęs bendrauti per daug emocingai. Jei įmanoma, dažniau atsipalaiduokite gamtoje – taip padėsite ir klausai, ir nervų sistemai.

Be to, kaip gydytojas otolaringologas, ar galite pakomentuoti, kaip ir kokiu garsu saugu klausytis muzikos su ausinėmis?

Pagrindinė problema klausantis muzikos su ausinėmis yra ta, kad žmogus negali valdyti garso lygio. Tai yra, jam gali atrodyti, kad muzika skamba tyliai, bet iš tikrųjų jo ausyse bus beveik 100 decibelų. Dėl to šiuolaikinis jaunimas jau sulaukęs 30 metų pradeda turėti problemų su klausa, taip pat su sveikata apskritai.

Norint išvengti kurtumo išsivystymo, reikia naudoti kokybiškas ausines, kurios neleidžia prasiskverbti pašaliniam triukšmui ir taip pašalina poreikį didinti garsą. Pats garsas neturėtų viršyti vidutinio lygio – 10 dB. Muzikos per ausines turite klausytis ne ilgiau kaip 30 minučių, tada pristabdyti bent 10 minučių.

Triukšmo slopintuvai

Daugelis iš mūsų pusę savo gyvenimo praleidžiame biure ir ne visada įmanoma sugyventi su triukšmu darbo vietoje. Galina Carlson, „Jabra“ (prieš 150 metų įkurtai GN grupei priklausanti bendrovė, gaminanti sprendimus žmonėms su klausos negalia ir profesionalias ausines) regiono direktorė Galina Carlson dalijasi: „Remiantis „The Guardian“ tyrimu. , dėl triukšmo ir vėlesnių trukdžių darbuotojai per dieną praranda iki 86 minučių.

Žemiau pateikiami keli Galinos Carlson patarimai, kaip darbuotojai gali susitvarkyti su triukšmu biure ir efektyviai susikaupti.

Perkelkite įrangą kiek įmanoma toliau

Spausdintuvas, kopijavimo aparatas, skaitytuvas ir faksas yra bet kurioje biuro patalpoje. Deja, ne kiekviena įmonė galvoja apie sėkmingą šių įrenginių vietą. Įtikinkite sprendimų priėmėją įsitikinti, kad įranga yra tolimiausiame kampe ir nekelia papildomo triukšmo. Jei kalbame ne apie atvirą erdvę, o apie atskirus nedidelius kambarius, galite pabandyti patalpinti triukšmingus prietaisus vestibiulyje arba arčiau registratūros.

Susitikimus laikykite kuo tyliau

Dažnai kolektyviniai susitikimai būna chaotiški, po kurių skaudės galvą: kolegos pertraukia vienas kitą, sukurdami nemalonų garso foną. Kiekvienas turi išmokti klausytis kitų savo susitikimo dalyvių.

Laikykitės „higienos darbo taisyklių“

Bet kuriame darbe turi būti pagrįstų pertraukų. Jei įmanoma, išeikite įkvėpti gryno oro, persijunkite iš triukšmingos aplinkos – taip sumažės apkrova nervų sistemai. Nebent, žinoma, jūsų biuras yra šalia judraus greitkelio, kur triukšmas jums taip pat pakenks.

Būkite radikalūs – kartais pabandykite dirbti namuose

Jei jūsų įmonės kultūra leidžia, apsvarstykite galimybę dirbti namuose. Nustebsite, kaip lengvai susikoncentruojate ties užduotimis, nes kolegos jūsų neblaškys įvairiais klausimais.

Pasirinkite tinkamą muziką susikaupimui ir atsipalaidavimui

Akivaizdu, kad ne tik „Mėnesienos sonata“ gali turėti teigiamos įtakos koncentracijai. Sudarykite grojaraštį tiems laikams, kai reikia sutelkti visą savo dėmesį į svarbų dalyką. Ji turėtų derinti pakilią, įkvepiančią muziką su greitu tempu ir derinti su neutralia muzika. Klausykite šio „mišinio“ 90 minučių (su pertrauka, apie kurią rašėme anksčiau).

Tada per 20 minučių poilsį rinkitės du ar tris ambient takelius – atvirų, ilgesnių, žemesnių tonų ir dažnių dainas, lėtesnius ritmus su mažiau būgnų.

Kaitaliojimas pagal šią schemą padės smegenims aktyviau mąstyti. Specialios programos, padedančios vartotojams sekti nustatytą muzikos garsumą, taip pat padės nepakenkti klausai.