Kaip pagerinti regėjimą be akinių namuose
Sumažėjęs regėjimo aštrumas – gana dažna problema tiek tarp jaunų žmonių, tiek tarp vyresnės kartos žmonių. Kokie yra regėjimo gerinimo namuose metodai, klauskite oftalmologų

Regėjimas yra vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, todėl jo ryškumo sumažinimas gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Išsiaiškinkime, kaip pagerinti regėjimą namuose ir ką reikia atsiminti, kad akys būtų sveikos.

Naudinga informacija apie regėjimą

DioptrijaVizualinis aštrumas
Virš +5didelio laipsnio hiperopija
Nuo +2 iki +5vidutinio sunkumo hiperopija
Iki +2lengva hipermetropija
1normalus regėjimas
Mažiau nei -3lengva trumparegystė
Nuo -3 iki -6vidutinio sunkumo trumparegystė
Virš -6didelė trumparegystė

Normalus regėjimas žymimas skaičiumi „1“. Jei prarandamas regėjimo aštrumas, žmogus gali turėti hipermetropiją, tai yra toliaregystę, arba trumparegystę – trumparegystę.

Kodėl pablogėja regėjimas

Žmogaus regėjimas gali pablogėti dėl daugelio priežasčių ir veiksnių. Tai apima paveldimumą ir akių įtempimą (pavyzdžiui, dėl nuolatinio darbo kompiuteriu), kai kurias ligas (taip pat ir su amžiumi susijusias) bei įvairias infekcijas. Sumažėjus regėjimo aštrumui, gydytojai rekomenduoja nedelsiant kreiptis į oftalmologą. Juk neryškus matymas gali būti kitos pavojingos ligos, nesusijusios su akimis, pasekmė.

Pavyzdžiui, regėjimas gali pablogėti dėl diabeto.1 (diabetinė retinopatija), kraujagyslių, endokrininės, jungiamojo audinio ir nervų sistemos ligos.

Akių ligų rūšys

Akių ligos yra labai dažnos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienas vyresnis žmogus turi bent vieną regėjimo problemą. Visame pasaulyje 2,2 milijardo žmonių gyvena su tam tikru regėjimo sutrikimu arba apakimu. Iš jų mažiausiai 1 milijardas žmonių turi regėjimo sutrikimų, kurių būtų galima išvengti arba ištaisyti.2.

Dažnos akių ligos, dėl kurių gali pablogėti regėjimas

Katarakta

Kataraktai būdingas akies lęšiuko drumstumas, dėl kurio gali atsirasti dalinis ar net visiškas apakimas. Rizika susirgti katarakta didėja su amžiumi, traumomis ir uždegiminėmis akių ligomis. Rizikos grupei taip pat priklauso žmonės, sergantys cukriniu diabetu ir širdies ir kraujagyslių ligomis, piktnaudžiaujantys alkoholiu, rūkantys.

su amžiumi susijusi makulos degeneracija

Tai yra centrinės tinklainės dalies pažeidimas, atsakingas už išsamų regėjimą. Dėl sutrikimo atsiranda tamsių dėmių, šešėlių ar centrinio regėjimo iškraipymo. Rizika yra vyresnio amžiaus žmonėms.

Ragenos drumstumas

Dažniausios ragenos drumstumo priežastys yra uždegiminės ir infekcinės akių ligos (pvz., keratitas, trachoma), akies trauma, komplikacijos po organo operacijų, įgimtos ir genetinės patologijos.

glaukoma

Glaukoma yra progresuojantis regos nervo pažeidimas, galintis sukelti nuolatinį aklumą. Liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms.

Diabetinė retinopatija

Tai akies tinklainės kraujagyslių pažeidimas, atsirandantis sergant cukriniu diabetu. Dažniausiai liga išsivysto ilgai sergant cukriniu diabetu ir negydoma gali baigtis visišku apakimu.

Refrakcijos anomalijos

Refrakcijos ydos yra regėjimo sutrikimai, kai sunku aiškiai sufokusuoti vaizdą iš išorinio pasaulio. Tai yra tam tikri optiniai defektai: jie apima toliaregystę, trumparegystę ir astigmatizmą.

Trachoma

Tai infekcinė akies liga, kurią lydi ragenos ir junginės pažeidimai. Trachomai būdingas ragenos drumstumas, susilpnėjęs regėjimas, randai. Daugelį metų kartojantis infekcijai, susidaro vokų volvulas – blakstienos gali pasisukti į vidų. Liga sukelia aklumą.

10 geriausių būdų pagerinti regėjimą be akinių namuose

1. Vaistinės produktai

Regėjimui gerinti yra įvairių vaistų, tačiau juos reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas. Vaistinėse galima rasti lašų akių raumenims atpalaiduoti, tinklainei stiprinti, taip pat drėkinančių.

2. Sumažinkite akių įtampą

Dirbant prie kompiuterio, oftalmologai pataria kas 20-30 minučių daryti trumpas pertraukėles. Taip pat reikia skaityti ir rašyti geroje šviesoje – ši taisyklė visų pirma galioja moksleiviams.

3. Tinkama mityba

Tam tikrų mikroelementų trūkumas maiste gali sukelti regėjimo sutrikimus.3. Maistas, kuriame gausu vitaminų A ir C, taip pat omega riebalų rūgščių, teigiamai veikia regėjimą. Tai morkos, mėlynės, brokoliai, lašišos žalumynai, kiaušiniai, saldžiosios paprikos, kukurūzai, citrusiniai vaisiai ir riešutai.

4. Mankšta akims

Yra daug skirtingų pratimų variantų. Tai dažnas mirksėjimas, akių vokų masažas, fokusavimas į artimus ir tolimus objektus bei sukamieji akių judesiai.

 – Gimnastika akims, kaip ir kitiems kūno raumenims, naudinga. Kai sutelkiate dėmesį į arti esantį objektą, akies viduje esantis raumuo įsitempia, o pažvelgus į tolį jis atsipalaiduoja. Todėl tiems, kurie ilgą laiką dirba iš arti su programėlėmis, kurie siejami su IT industrija, būtina kaitalioti toli ir artimus židinius. Į tolį būtinai žiūrėkite bent kelias minutes per valandą“, – pataria medicinos mokslų daktarė, gydytoja oftalmologė chirurgė, televizijos kanalo „Doctor“ ekspertė Tatjana Šilova.

5. Vitaminų papildai

Kai kuriais atvejais akių ligų profilaktikai ir gydymui skiriamas vitaminų B, E, C, A kursas. Vitaminų kompleksai gali turėti kontraindikacijų, todėl turite atidžiai perskaityti instrukcijas arba geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

6. Kaklo-apykaklės zonos masažas

Šis metodas padeda pagerinti kraujotaką, atkurti normalią kraujotaką, skysčių nutekėjimą. Gimdos kaklelio-apykaklės zonos masažą taip pat geriau patikėti profesionalui.

7. Sveikas miegas ir dienos režimas

Geras poilsis padeda normalizuoti tinklainės aprūpinimą maistinėmis medžiagomis, o tai neabejotinai pagerins regėjimą ir padės išlaikyti jos ryškumą. Ekspertai rekomenduoja miegoti 7-9 valandas per parą.

8. Žalingų įpročių atsisakymas

Rūkymas lėtina medžiagų apykaitą organizme, todėl regos organų veiklai būtini mikroelementai jų nepasiekia. Tai savo ruožtu padidina kataraktos, sausų akių sindromo, regos nervo problemų ir kitų sutrikimų riziką. Patekus į akis cigarečių dūmai, gali pablogėti arba visiškai prarasti regėjimą.

9. Fizinis aktyvumas

Stuburo ir kaklo raumenų spazmai neigiamai veikia nervų sistemą, įskaitant akių veiklą. Fizinis aktyvumas ir reguliarūs pasivaikščiojimai gryname ore padeda sustiprinti raumenų korsetą, padidinti kraujotaką ir maistinių medžiagų patekimą į raumenį, kuris reguliuoja akies lęšiuko padėtį, atsakingą už regėjimo židinio reguliavimą.4.

10. Nešioti akinius nuo saulės

Tinkamai uždėti akiniai apsaugo akis nuo perteklinės ultravioletinės spinduliuotės, kuri gali pažeisti rageną ir tinklainę. Akiniai nuo saulės sumažina rimtų akių ligų riziką ir taip pat padės išlaikyti aiškų ir ryškų regėjimą namuose.

Gydytojų patarimai, kaip pagerinti regėjimą namuose

Tatjanos Šilovos teigimu, kai kuriais atvejais akių mankšta padeda pagerinti regėjimą. Pratimai, skirti sutelkti regėjimą į toli esančius objektus, ypač naudingi žmonėms, kurie dirba kompiuteriu ir dažnai naudojasi programėlėmis.

Taip pat oftalmologė chirurgė rekomenduoja atsisakyti kontaktinių lęšių kaip regėjimo korekcijos būdo.

– Saugesnis korekcijos būdas – akiniai. Be to, ilgalaikis kontaktinis lęšis visada yra pavojinga infekcija, distrofiniai pokyčiai ir kitos problemos. Oftalmologai, ypač oftalmologai chirurgai, atliekantys regėjimo korekciją lazeriu (šiandien fenomenaliai greitai, per 25 sekundes), teigia, kad kontaktinių lęšių nešiojimas nėra pats geriausias būdas koreguoti. Todėl naudojantiems kontaktinius lęšius ir norintiems sutaupyti specialistai siūlo atlikti lazerinę korekciją, priduria Tatjana Šilova.

Populiarūs klausimai ir atsakymai

Atsakymai į populiarius klausimus apie regėjimo sutrikimus MD, oftalmologė-chirurgė Tatiana Shilova ir Europos medicinos centro oftalmologė Natalia Bosha.

Kas labiausiai kenkia jūsų regėjimui?

- Labiausiai regėjimą gadina amžius. Su amžiumi žmogus įgyja daug regėjimo problemų, tokių kaip katarakta, glaukoma, su amžiumi susijusios tinklainės distrofijos ir ragenos problemos. Šios ligos dažnai pasireiškia vyresniems nei 40-50 metų žmonėms.

Antras veiksnys, turintis įtakos regėjimui, yra genetika. Jei yra genetinis polinkis į trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą, tai mes tai perduodame paveldėjimo būdu.

Trečias veiksnys – gretutinės ligos: diabetas, kraujagyslių aterosklerozė, hipertenzija. Tai labai paveikia ne tik visus mūsų kūno organus, bet ir regos organą“, – sako Tatjana Shilova.

– Vienas iš nepalankių veiksnių yra regos apkrova iš arti. Viskas, kas yra arčiau nei 35–40 centimetrų, laikoma artimu atstumu. Kuo toliau nuo šio atstumo, tuo lengviau, tuo lengviau akims“, – pabrėžia Natalija Bosha.

Ar galima atkurti regėjimą be operacijos?

– Jei kalbame apie optines problemas, susijusias su akies anatomijos pokyčiais (kai žmogus turi toliaregystę, trumparegystę ar astigmatizmą, bet jas sukelia ragenos ar lęšiuko formos pasikeitimas), tai šiuo atveju deja, be operacijos neįmanoma. Jokie pratimai, lašai, tepalai nepadės.

Jei mes kalbame apie funkcinius sutrikimus (pavyzdžiui, akies raumenų pertempimą, atsakingą už fokusavimo procesus „toli arti“) arba akies paviršiaus pažeidimą su susijusiu „sausos akies“ sindromu, regėjimas gali būti iš dalies. arba visiškai atkurta naudojant terapinius metodus. Tik gydytojas gali nustatyti regėjimo sutrikimo priežastį“, – atsako Tatjana Šilova.

– Esant ilgalaikiam per dideliam krūviui, gali išsivystyti vadinamasis akomodacijos spazmas, kai akies lęšiukas negali prisitaikyti prie regėjimo toli ir arti. Akomodacijos spazmai sustiprina trumparegystės pasireiškimus arba provokuoja jo atsiradimą. Tai vadinama klaidinga trumparegystė. Tokiose situacijose regėjimas gali būti atkurtas be jokios chirurginės intervencijos. Norėdami tai padaryti, turite gydytis pas oftalmologą, naudoti specialius lašus, atlikti pratimus, skirtus atsipalaiduoti ir padidinti akių raumenų efektyvumą. Tokiu atveju regėjimas gali būti atkurtas“, – priduria Natalija Bosha.

Kokie yra lazerinės regos korekcijos pavojai?

– Pavojus slypi netinkamame metodo pasirinkime konkrečiam pacientui arba neteisingoje priešoperacinėje diagnozėje. Taip pat gydytojas ir klinikos technologinė įranga yra saugumo garantas“, – sako Tatjana Šilova.

– Po lazerinės korekcijos svarbu, kad pacientas laikytųsi tam tikrų rekomendacijų. Taip išvengsite pooperacinių komplikacijų. Pavyzdžiui, pacientui reikia naudoti specialius lašus po operacijos, savaitę susilaikyti nuo sporto, vaikščiojimo į baseiną, vonią ir sauną. Ir antras svarbus momentas po lazerinės korekcijos: per savaitę būtina vengti traumų ir bet kokių jėgos kontaktų, pabrėžia Natalija Boša.

Kiek laiko išlieka lazerinės regos korekcijos poveikis?

– Trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo koregavimo poveikis išlieka visą gyvenimą. Žinoma, yra nedidelis procentas pacientų, kuriems reikia tobulėti, tačiau tai yra viena akis iš 1-1,5 tūkst. Vyresniems nei 50 metų pacientams yra alternatyvių korekcijos metodų. Pavyzdžiui, specialių kontaktinių lęšių, kurie visiškai atkuria ne tik tolimą židinį, bet ir leidžia išlaikyti puikų regėjimą iš arti, implantavimas, sako Tatjana Šilova.

Ši operacija tęsiasi daugiau nei 30 metų. Yra pacientų, kuriems poveikis trunka ilgiau nei 30 metų. Žinoma, kartais po 15-20 metų nuo operacijos datos būna nedidelis regresas. Paprastai tai pastebima pacientams, kuriems iš pradžių yra didelė trumparegystė (-7 ir daugiau), - priduria Natalija Bosha.

  1. Shadrichev FE Diabetinė retinopatija (oftalmologo nuomonė). Diabetas. 2008 m.; 11(3): 8-11. https://doi.org/10.14341/2072-0351-5349.
  2. Pasaulio ataskaita apie viziją [World report on vision]. Ženeva: Pasaulio sveikatos organizacija; 2020 m. https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/328717/9789240017207-rus.pdf
  3. Ivanova AA Švietimas ir akių sveikata. XXI amžiaus intelektualinis potencialas: žinių etapas. 2016: 22 p.
  4. Ivanova AA Švietimas ir akių sveikata. XXI amžiaus intelektualinis potencialas: žinių etapas. 2016: 23 p.

Palikti atsakymą