Ar jus kankina nuolatiniai skausmai ar ketinate atlikti vienkartinę diskomfortą žadančią medicininę procedūrą? Paprašykite partnerio būti šalia ir palaikykite už rankos: tikėtina, kad mylimam žmogui palietus mus, mūsų smegenų bangos yra sinchronizuojamos ir dėl to jaučiamės geriau.
Prisiminkite savo vaikystę. Ką darėte, kai griuvote ir susižeidėte kelį? Greičiausiai jie puolė pas mamą ar tėtį tavęs apkabinti. Mokslininkai mano, kad mylimo žmogaus prisilietimas tikrai gali pagydyti ne tik emociškai, bet ir fiziškai.
Neuromokslai pasiekė tokį tašką, kurį mamos visame pasaulyje visada intuityviai jautė: prisilietimai ir empatija padeda numalšinti skausmą. Mamos nežinojo, kad prisilietimas sinchronizuoja smegenų bangas ir kad tai greičiausiai numalšina skausmą.
„Kai kas nors kitas dalijasi savo skausmu su mumis, mūsų smegenyse įsijungia tie patys procesai, kaip ir mums patiems“, – aiškina Simone Shamai-Tsuri, psichologė ir Haifos universiteto profesorė.
Simone ir jos komanda patvirtino šį reiškinį atlikdami daugybę eksperimentų. Pirmiausia jie išbandė, kaip fizinis kontaktas su nepažįstamu žmogumi ar romantišku partneriu veikia skausmo suvokimą. Skausmo faktorius atsirado dėl karščio poveikio, kuris jautėsi kaip nedidelis rankos nudegimas. Jei tiriamieji tą akimirką laikė rankas su partneriu, nemalonius pojūčius buvo lengviau toleruoti. Ir kuo labiau partneris juos užjautė, tuo silpniau vertino skausmą. Tačiau nepažįstamo žmogaus prisilietimas tokio efekto nesuteikė.
Kad suprastų, kaip ir kodėl veikia šis reiškinys, mokslininkai panaudojo naują elektroencefalogramos technologiją, kuri leido jiems vienu metu matuoti signalus tiriamųjų ir jų partnerių smegenyse. Jie išsiaiškino, kad kai partneriai laikosi už rankų ir vienam iš jų skauda, jų smegenų signalai sinchronizuojasi: užsidega tos pačios ląstelės tose pačiose srityse.
„Jau seniai žinojome, kad kito žmogaus rankos laikymas yra svarbus socialinės paramos elementas, bet dabar pagaliau suprantame, koks yra šio poveikio pobūdis“, – sako Shamai-Tsuri.
Norėdami paaiškinti, prisiminkime veidrodinius neuronus – smegenų ląsteles, kurios susijaudina tiek tada, kai mes patys ką nors darome, tiek tada, kai tik stebime, kaip kitas atlieka šį veiksmą (tokiu atveju mes patys nedidelį nudegimą arba matome, kaip tai gauna partneris). Stipriausia sinchronizacija buvo pastebėta būtent smegenų srityje, atitinkančioje veidrodinių neuronų elgesį, taip pat tose, kur ateina signalai apie fizinį kontaktą.
Socialinė sąveika gali sinchronizuoti kvėpavimą ir širdies ritmą
„Galbūt tokiais momentais ribos tarp mūsų ir kito yra neryškios“, – siūlo Shamai-Tsuri. „Žmogus tiesiogine prasme dalijasi savo skausmu su mumis, o mes dalį jo atimame“.
Kita eksperimentų serija buvo atlikta naudojant fMRI (funkcinį magnetinio rezonanso tomografiją). Pirmiausia skausmą kenčiančiam partneriui buvo padaryta tomograma, o mylimasis laikė už rankos ir užjautė. Tada jie nuskenavo simpatijos smegenis. Abiem atvejais aktyvumas buvo nustatytas apatinėje parietalinėje skiltyje: zonoje, kurioje yra veidrodiniai neuronai.
Partneriai, kurie patyrė skausmą ir buvo laikomi už rankos, taip pat sumažino insulos aktyvumą – smegenų žievės dalį, kuri, be kita ko, yra atsakinga už skausmą. Jų partneriai nepatyrė jokių pokyčių šioje srityje, nes fiziškai nepatyrė skausmo.
Kartu svarbu suprasti, kad patys skausmo signalai (mokslininkai tai vadina skausmingu nervinių skaidulų sužadinimu) nepasikeitė – keitėsi tik tiriamųjų pojūčiai. „Tiek smūgio stiprumas, tiek skausmo stiprumas išlieka toks pat, bet kai „žinutė“ patenka į smegenis, nutinka kažkas, dėl ko pojūčius suvokiame kaip mažiau skausmingus.
Ne visi mokslininkai sutinka su Shamai-Tsuri tyrimų grupės išvadomis. Taigi švedų tyrinėtoja Julia Suvilehto mano, kad apie koreliaciją galime kalbėti daugiau nei apie priežastinį ryšį. Anot jos, pastebėtas efektas gali turėti kitų paaiškinimų. Vienas iš jų – organizmo reakcija į stresą. Kai patiriame stresą, skausmas atrodo stipresnis nei atsipalaidavus, o tai reiškia, kad partneriui paėmus už rankos nusiraminame – o dabar jau nebe taip skauda.
Tyrimai taip pat rodo, kad socialinė sąveika gali sinchronizuoti mūsų kvėpavimą ir širdies ritmą, bet galbūt vėlgi todėl, kad buvimas šalia mylimo žmogaus mus nuramina. O gal todėl, kad prisilietimas ir empatija savaime yra malonūs ir suaktyvina smegenų sritis, kurios suteikia „skausmą malšinantį“ efektą.
Kad ir koks būtų paaiškinimas, kai kitą kartą eisite pas gydytoją, paprašykite savo partnerio palaikyti jums draugiją. Arba mama, kaip senais gerais laikais.
mamb