Balandžių paštas vakar ir šiandien

Pašto balandis dirba 15-20 metų. Gerai dresuotas paukštis gali nuskristi iki 1000 km. Laiškas dažniausiai dedamas į plastikinę kapsulę ir pritvirtinamas prie balandžio kojos. Įprasta tuo pačiu metu siųsti du paukščius su tais pačiais pranešimais, nes kyla plėšriųjų paukščių, ypač vanagų, išpuolių pavojus.

Legendos byloja, kad pašto karvelių pagalba įsimylėjėliai apsikeitė rašteliais. Pirmasis užfiksuotas atvejis, kai balandis pristatė laišką, buvo 1146 m. Bagdado kalifas (Irake) sultonas Nuruddinas naudojo balandžių paštą, kad pristatytų pranešimus savo karalystėje.

Pirmojo pasaulinio karo metais Amerikos armijai priklausę balandžiai išgelbėjo batalioną nuo vokiečių nelaisvės. Indijoje imperatoriai Chandragupta Maurya (321–297 m. pr. Kr.) ir Ašoka naudojo balandžių paštą.

Tačiau galiausiai pasaulyje atsirado paštas, telegrafas ir internetas. Nepaisant to, kad planeta yra apsupta palydovų, balandžių paštas nenugrimzdo į praeitį. Orisos valstijos policija Indijoje vis dar naudoja išmaniuosius paukščius savo tikslams. Jie turi 40 balandžių, kurie baigė tris mokymo kursus: statinio, mobiliojo ir bumerango.

Statinės kategorijos paukščiams nurodoma skristi į atokias vietoves, kad galėtų bendrauti su štabu. Mobiliosios kategorijos balandžiai atlieka įvairaus sudėtingumo užduotis. Bumerangas yra balandžio pareiga pristatyti laišką ir grįžti su atsakymu.

Karveliai nešioti – labai brangi paslauga. Jiems reikia brangios geros mitybos, ryklių kepenų aliejaus, sumaišyto su vandenyje ištirpintu kaliu. Be to, jie reiklūs savo narvo dydžiui.

Balandžiai ne kartą gelbėjo žmones ekstremalių situacijų ir stichinių nelaimių metu. 1954 metais švenčiant Indijos pašto tarnybos šimtmetį Orisos policija pademonstravo savo augintinių gebėjimus. Balandžiai nešė Indijos prezidento inauguracijos žinią premjerui. 

Palikti atsakymą