Pagrindinės psichoterapijos rūšys

Kurią psichoterapijos kryptį pasirinkti? Kuo jie skiriasi ir kuris geresnis? Šiuos klausimus užduoda kiekvienas žmogus, nusprendęs dėl savo problemų kreiptis į specialistą. Sudarėme nedidelį vadovą, kuris padės susidaryti supratimą apie pagrindines psichoterapijos rūšis.

Psichoanalizė

Įkūrėjas: Sigmundas Freudas, Austrija (1856–1939)

Kas tai? Metodų sistema, kurios pagalba galite pasinerti į pasąmonę, ją tyrinėti, kad padėtumėte žmogui suprasti vidinių konfliktų, kilusių dėl vaikystės patirties, priežastį ir taip jį išgelbėti nuo neurotinių problemų.

Kaip tai vyksta? Pagrindinis dalykas psichoterapiniame procese yra pasąmonės pavertimas sąmone laisvos asociacijos metodais, sapnų aiškinimu, klaidingų veiksmų analize... Seanso metu pacientas guli ant sofos, sako viską, kas jam kyla. protas, net tai, kas atrodo nereikšminga, juokinga, skausminga, nepadoru. Analitikas (sėdi prie sofos, pacientas jo nemato), aiškindamas paslėptą žodžių, poelgių, svajonių ir fantazijų prasmę, bando išnarplioti laisvų asociacijų raizginį, ieškodamas pagrindinės problemos. Tai ilga ir griežtai reglamentuota psichoterapijos forma. Psichoanalizė vyksta 3-5 kartus per savaitę 3-6 metus.

Apie tai: Z. Freudas „Kasdienio gyvenimo psichopatologija“; „Psichoanalizės įvadas“ (Petras, 2005, 2004); „Šiuolaikinės psichoanalizės antologija“. Red. A. Zhibo ir A. Rossokhina (Sankt Peterburgas, 2005).

  • Psichoanalizė: dialogas su pasąmone
  • „Psichoanalizė gali būti naudinga bet kam“
  • 10 spekuliacijų apie psichoanalizę
  • Kas yra perkėlimas ir kodėl psichoanalizė be jos neįmanoma

Analitinė psichologija

Įkūrėjas: Carlas Jungas, Šveicarija (1875–1961)

Kas tai? Holistinis požiūris į psichoterapiją ir savęs pažinimą, paremtas nesąmoningų kompleksų ir archetipų studijomis. Analizė išlaisvina gyvybinę žmogaus energiją iš kompleksų galios, nukreipia į psichologinių problemų įveikimą, asmenybės ugdymą.

Kaip tai vyksta? Analitikas su pacientu aptaria jo išgyvenimus vaizdų, simbolių ir metaforų kalba. Taikomi aktyvios vaizduotės, laisvos asociacijos ir piešimo metodai, analitinė smėlio psichoterapija. Susitikimai vyksta 1-3 kartus per savaitę 1-3 metus.

Apie tai: K. Jungas „Prisiminimai, sapnai, apmąstymai“ (Oro žemė, 1994); Kembridžo analitinės psichologijos vadovas (Dobrosvet, 2000).

  • Carlas Gustavas Jungas: „Aš žinau, kad demonai egzistuoja“
  • Kodėl Jungas šiandien yra madingas
  • Analitinė terapija (pagal Jungą)
  • Psichologų klaidos: kas turėtų jus įspėti

Psichodrama

Įkūrėjas: Jacobas Moreno, Rumunija (1889–1974)

Kas tai? Gyvenimo situacijų ir konfliktų veiksmuose tyrimas, pasitelkiant vaidybos technikas. Psichodramos tikslas – išmokyti žmogų spręsti asmenines problemas išvaidinant savo fantazijas, konfliktus ir baimes.

Kaip tai vyksta? Saugioje terapinėje aplinkoje, padedant psichoterapeutui ir kitiems grupės nariams, suvaidinamos reikšmingos situacijos iš žmogaus gyvenimo. Vaidmenų žaidimas leidžia jausti emocijas, susidoroti su giliais konfliktais, atlikti veiksmus, kurių realiame gyvenime neįmanoma. Istoriškai psichodrama yra pirmoji grupinės psichoterapijos forma. Trukmė – nuo ​​vienos sesijos iki 2-3 metų savaitinių susitikimų. Optimali vieno susitikimo trukmė – 2,5 valandos.

Apie tai: „Psichodrama: įkvėpimas ir technika“. Red. P. Holmsas ir M. Karpas (Klass, 2000); P. Kellerman „Psichodrama iš arti. Terapinių mechanizmų analizė“ (Klass, 1998).

  • Psichodrama
  • Kaip išsivaduoti iš šoko traumos. Psichodramos patirtis
  • Kodėl prarandame senus draugus. Psichodramos patirtis
  • Keturi būdai sugrįžti į save

Geštalto terapija

Įkūrėjas: Fritzas Perlsas, Vokietija (1893–1970)

Kas tai? Žmogaus kaip vientisos sistemos, jo kūno, emocinių, socialinių ir dvasinių apraiškų tyrimas. Geštalto terapija padeda įgyti holistinį požiūrį į save (geštaltą) ir pradėti gyventi ne praeities ir fantazijų pasaulyje, o „čia ir dabar“.

Kaip tai vyksta? Su terapeuto pagalba klientas dirba su tuo, ką išgyvena ir jaučia dabar. Atlikdamas pratimus, jis išgyvena savo vidinius konfliktus, analizuoja emocijas ir fizinius pojūčius, mokosi suvokti „kūno kalbą“, balso intonaciją ir net rankų bei akių judesius... Dėl to jis suvokia savo „aš“, išmoksta būti atsakingas už savo jausmus ir veiksmus . Ši technika apjungia psichoanalizės (nesąmoningų jausmų pavertimo sąmone) ir humanistinio požiūrio (akcentas „susitarimas su savimi“) elementus. Terapijos trukmė yra mažiausiai 6 mėnesiai kassavaitinių susitikimų.

Apie tai: F. Perlsas „Gestalto terapijos praktika“, „Ego, alkis ir agresija“ (IOI, 1993, prasmė, 2005); S. Ginger „Gestaltas: kontakto menas“ (Per Se, 2002).

  • Geštalto terapija
  • Geštalto terapija manekenams
  • Geštalto terapija: prisilietimas prie tikrovės
  • Ypatingas ryšys: kaip kuriami psichologo ir kliento santykiai

Egzistencinė analizė

Steigėjai: Ludwigas Binswangeris, Šveicarija (1881–1966), Viktoras Franklis, Austrija (1905–1997), Alfriedas Lengletas, Austrija (g. 1951 m.)

Kas tai? Psichoterapinė kryptis, kuri remiasi egzistencializmo filosofijos idėjomis. Pradinė jo samprata yra „egzistavimas“ arba „tikras“, geras gyvenimas. Gyvenimas, kuriame žmogus susidoroja su sunkumais, realizuoja savo nuostatas, kurį gyvena laisvai ir atsakingai, kuriame įžvelgia prasmę.

Kaip tai vyksta? Egzistencinis terapeutas ne tik naudoja metodus. Jo darbas – atviras dialogas su klientu. Bendravimo stilius, aptariamų temų ir klausimų gilumas palieka žmogui jausmą, kad jis yra suprastas – ne tik profesine, bet ir žmogiška prasme. Terapijos metu klientas išmoksta užduoti sau prasmingus klausimus, atkreipti dėmesį į tai, kas sukelia susitarimo su jo paties gyvenimu jausmą, kad ir koks sunkus jis būtų. Terapijos trukmė – nuo ​​3–6 konsultacijų iki kelerių metų.

Apie tai: A. Langle „Gyvenimas, kupinas prasmės“ (Pradžios knyga, 2003); V. Frankl „Žmogus ieškantis prasmės“ (Progress, 1990); I. Yalom „Egzistencinė psichoterapija“ (Klass, 1999).

  • Irvinas Yalomas: „Mano pagrindinė užduotis yra pasakyti kitiems, kas yra terapija ir kodėl ji veikia“
  • Yalom apie meilę
  • „Ar man patinka gyventi?“: 10 citatų iš psichologo Alfriedo Lenglet paskaitos
  • Apie ką mes kalbame, kai sakome „aš“?

Neurolingvistinis programavimas (NLP)

Steigėjai: Richardas Bandleris JAV (g. 1940 m.), Džonas Grinderis JAV (g. 1949 m.)

Kas tai? NLP yra bendravimo technika, kuria siekiama pakeisti įprastus bendravimo modelius, įgyti pasitikėjimo gyvenimu ir optimizuoti kūrybiškumą.

Kaip tai vyksta? NLP technika nagrinėja ne turinį, o procesą. Grupinių ar individualių elgesio strategijų mokymų metu klientas analizuoja savo patirtį ir žingsnis po žingsnio modeliuoja efektyvią komunikaciją. Užsiėmimai – nuo ​​kelių savaičių iki 2 metų.

Apie tai: R. Bandleris, D. Grinderis „Nuo varlių iki princų. Įvadinis NLP mokymo kursas (Flinta, 2000).

  • Johnas Grinderis: „Kalbėti visada reiškia manipuliuoti“
  • Kodėl tiek daug nesusipratimų?
  • Ar vyrai ir moterys girdi vienas kitą
  • Prašau kalbėkite!

Šeimos psichoterapija

Steigėjai: Mara Selvini Palazzoli Italija (1916-1999), Murray Bowen JAV (1913-1990), Virginia Satir JAV (1916-1988), Carl Whitaker JAV (1912-1995)

Kas tai? Šiuolaikinė šeimos terapija apima kelis metodus; bendras visiems – darbas ne su vienu žmogumi, o su visa šeima. Žmonių veiksmai ir ketinimai šioje terapijoje suvokiami ne kaip individualios apraiškos, o kaip šeimos sistemos dėsnių ir taisyklių pasekmė.

Kaip tai vyksta? Naudojami įvairūs metodai, tarp jų – genograma – iš klientų žodžių sudaryta šeimos „diagrama“, atspindinti jos narių gimimus, mirtis, santuokas ir skyrybas. Jį sudarant dažnai atrandamas problemų šaltinis, verčiantis šeimos narius elgtis tam tikru būdu. Paprastai šeimos terapeuto ir klientų susitikimai vyksta kartą per savaitę ir trunka kelis mėnesius.

Apie tai: K. Whitaker „Šeimos terapeuto vidurnakčio refleksijos“ (Klass, 1998); M. Bowen „Šeimos sistemų teorija“ (Cogito-Center, 2005); A. Varga „Sisteminė šeimos psichoterapija“ (Kalba, 2001).

  • Šeimos sistemų psichoterapija: likimo piešimas
  • Sisteminė šeimos terapija – kas tai?
  • Ką gali padaryti sisteminė šeimos terapija?
  • „Man nepatinka mano šeimos gyvenimas“

Į klientą orientuota terapija

Įkūrėjas: Carlas Rogersas, JAV (1902–1987)

Kas tai? Populiariausia psichoterapinio darbo sistema pasaulyje (po psichoanalizės). Jis pagrįstas įsitikinimu, kad žmogus, prašydamas pagalbos, pats sugeba nustatyti priežastis ir rasti būdą, kaip išspręsti savo problemas – reikia tik psichoterapeuto pagalbos. Metodo pavadinimas pabrėžia, kad orientacinius pakeitimus atlieka klientas.

Kaip tai vyksta? Terapija vyksta kaip dialogas, kuris užmezgamas tarp kliento ir terapeuto. Svarbiausia jame yra emocinė pasitikėjimo, pagarbos ir nevertingo supratimo atmosfera. Tai leidžia klientui pajusti, kad jis yra priimtas toks, koks jis yra; jis gali kalbėti apie bet ką, nebijodamas nuosprendžio ar nepritarimo. Atsižvelgiant į tai, kad pats žmogus nustato, ar jis pasiekė norimus tikslus, terapija gali būti bet kada nutraukta arba priimtas sprendimas ją tęsti. Teigiami pokyčiai atsiranda jau per pirmuosius užsiėmimus, gilesni galimi po 10-15 susitikimų.

Apie tai: K. Rogers „Į klientą orientuota psichoterapija. Teorija, šiuolaikinė praktika ir taikymas“ (Eksmo-press, 2002).

  • Į klientą orientuota psichoterapija: augimo patirtis
  • Carlas Rogersas, žmogus, kuris gali girdėti
  • Kaip suprasti, kad turime blogą psichologą?
  • Kaip susidoroti su tamsiomis mintimis

Eriksono hipnozė

Įkūrėjas: Miltonas Eriksonas, JAV (1901–1980)

Kas tai? Eriksoninėje hipnozėje naudojamasi žmogaus gebėjimu pereiti prie nevalingo hipnotinio transo – psichikos būsenos, kurioje jis yra atviriausias ir pasiruošęs teigiamiems pokyčiams. Tai „minkšta“, nedirektyvinė hipnozė, kurios metu žmogus lieka budrus.

Kaip tai vyksta? Psichoterapeutas nesinaudoja tiesiogine įtaiga, o pasitelkia metaforas, paraboles, pasakas – ir pati nesąmoninga randa kelią į teisingą sprendimą. Poveikis gali atsirasti po pirmos sesijos, kartais prireikia kelių mėnesių darbo.

Apie tai: M. Erickson, E. Rossi „Žmogus iš vasario“ (Klass, 1995).

  • Eriksono hipnozė
  • Hipnozė: kelionė į save
  • Subasmenybių dialogas
  • Hipnozė: trečiasis smegenų režimas

Sandorių analizė

Įkūrėjas: Ericas Bernas, Kanada (1910–1970)

Kas tai? Psichoterapinė kryptis, paremta trijų mūsų „aš“ būsenų – vaikų, suaugusiojo ir tėvų – teorija, taip pat žmogaus nesąmoningai pasirinktos būsenos įtaka sąveikai su kitais žmonėmis. Terapijos tikslas – kad klientas įsisąmonintų savo elgesio principus ir paimtų jį į savo suaugusiojo kontrolę.

Kaip tai vyksta? Terapeutas padeda nustatyti, kuris mūsų „aš“ aspektas dalyvauja konkrečioje situacijoje, taip pat suprasti, koks apskritai yra nesąmoningas mūsų gyvenimo scenarijus. Dėl šio darbo keičiasi elgesio stereotipai. Terapijoje naudojami psichodramos, vaidmenų žaidimo, šeimos modeliavimo elementai. Šis terapijos būdas efektyvus grupiniame darbe; jo trukmė priklauso nuo kliento noro.

Apie tai: E. Bernas „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės...“, „Ką pasakysi po to, kai pasakei“ labas“ (MUGĖ, 2001; „Ripol classic“, 2004).

  • Sandorių analizė
  • Sandorių analizė: kaip ji paaiškina mūsų elgesį?
  • Sandorių analizė: kuo ji gali būti naudinga kasdieniame gyvenime?
  • sandorių analizė. Kaip reaguoti į agresiją?

Į kūną orientuota terapija

Steigėjai: Vilhelmas Reichas, Austrija (1897–1957); Aleksandras Lowenas, JAV (g. 1910 m.)

Kas tai? Metodas pagrįstas specialių fizinių pratimų naudojimu kartu su psichologine žmogaus kūno pojūčių ir emocinių reakcijų analize. Remiamasi W. Reicho pozicija, kad visi trauminiai praeities išgyvenimai lieka mūsų kūne „raumenų spaustukų“ pavidalu.

Kaip tai vyksta? Pacientų problemos nagrinėjamos atsižvelgiant į jų organizmo funkcionavimo ypatumus. Pratimus atliekančio žmogaus užduotis – suprasti savo kūną, suvokti kūniškas savo poreikių, norų, jausmų apraiškas. Kūno pažinimas ir darbas keičia gyvenimo nuostatas, suteikia gyvenimo pilnatvės pojūtį. Užsiėmimai vyksta individualiai ir grupėse.

Apie tai: A. Lowen „Fizinė charakterio struktūros dinamika“ (PANI, 1996); M. Sandomiersky „Psichosomatika ir kūno psichoterapija“ (Klass, 2005).

  • Į kūną orientuota terapija
  • Priimk savo kūną
  • korpusas vakarietišku formatu
  • Aš jau baigiau! Pagalba sau per kūno darbą

Palikti atsakymą