Ištyrus daugiau nei 400 šaltakraujų gyvūnų rūšių, paaiškėjo, kad dėl visame pasaulyje kylančios vidutinės temperatūros jūrų gyvūnams gresia didesnė išnykimo rizika nei jų sausumos gyvūnams.
Žurnale „Nature“ buvo paskelbtas tyrimas, kuriame pažymima, kad jūrų gyvūnai iš savo buveinių nyksta dvigubai greičiau nei sausumos gyvūnai, nes vis mažiau būdų rasti prieglobstį nuo šiltesnės temperatūros.
Naujojo Džersio Rutgerso universiteto mokslininkų vadovaujamas tyrimas yra pirmasis, kuriame lyginamas šiltesnės vandenyno ir sausumos temperatūros poveikis visų tipų šaltakraujams gyvūnams – nuo žuvų ir vėžiagyvių iki driežų ir laumžirgių.
Ankstesni tyrimai jau parodė, kad šiltakraujai gyvūnai geriau prisitaiko prie klimato kaitos nei šaltakraujai, tačiau šis tyrimas pabrėžia ypatingą pavojų jūros gyvūnams. Vandenynams ir toliau sugeriant į atmosferą dėl taršos anglies dvideginiu išsiskiriančią šilumą, vandenys pasiekia aukščiausią per dešimtmečius temperatūrą – o povandeninio pasaulio gyventojai tiesiog negali sau leisti slėptis nuo atšilimo pavėsingoje vietoje ar duobėje.
„Jūrų gyvūnai gyvena aplinkoje, kurioje temperatūra visada buvo gana stabili“, – sako tyrimui vadovavęs ekologas ir evoliucijos biologas Malin Pinsky. „Atrodo, kad jūros gyvūnai vaikšto siauru kalnų keliu, kurio abiejose pusėse yra karštų akmenų.
Siaura saugos riba
Mokslininkai apskaičiavo „šiluminės saugos ribas“ 88 jūrinėms ir 318 sausumos rūšims, nustatydami, kiek atšilimo jos gali toleruoti. Saugos ribos buvo siauriausios prie pusiaujo vandenynų gyventojams ir vidutinėse platumose sausumos rūšims.
Daugeliui rūšių dabartinis atšilimo lygis jau yra kritinis. Tyrimas parodė, kad jūros gyvūnų išnykimo greitis dėl atšilimo yra du kartus didesnis nei sausumos gyvūnų.
„Poveikis jau yra. Tai nėra kažkokia abstrakti ateities problema“, – sako Pinsky.
Siauros saugos ribos kai kurioms tropinių jūrų gyvūnų rūšims vidutiniškai siekia apie 10 laipsnių Celsijaus. „Atrodo, daug, – sako Pinskis, – bet iš tikrųjų užgęsta, kol temperatūra neįšyla 10 laipsnių.
Jis priduria, kad net ir nedidelis temperatūros padidėjimas gali sukelti problemų dėl maitinimosi, dauginimosi ir kitų niokojančių padarinių. Kai kurios rūšys galės migruoti į naują teritoriją, kitos, pavyzdžiui, koralai ir jūros anemonai, negali judėti ir tiesiog išnyks.
Platesnis poveikis
„Tai tikrai svarbus tyrimas, nes jame yra patikimų duomenų, patvirtinančių ilgalaikę prielaidą, kad jūrų sistemos yra vienas didžiausių pažeidžiamumo klimato atšilimui lygių“, – sako Sarah Diamond, aplinkosaugininkė ir Case universiteto Vakarų rezervato docentė. Klivlandas, Ohajas. . „Tai svarbu, nes dažnai nepastebime jūrų sistemų.
Pinsky pažymi, kad be šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sukeliančių klimato kaitą, mažinimo, pernelyg intensyvios žvejybos sustabdymas, išeikvotų populiacijų atkūrimas ir vandenynų buveinių naikinimo apribojimas gali padėti kovoti su rūšių nykimu.
„Saugomų jūrų teritorijų tinklų kūrimas, kurie veikia kaip atspirties taškai rūšims persikeliant į aukštesnes platumas, galėtų padėti joms susidoroti su klimato kaita ateityje“, – priduria jis.
už jūros
Pasak Naujojo Orleano Tulano universiteto ekologijos ir evoliucinės biologijos docento Alexo Gundersono, šis tyrimas atspindi, kaip svarbu išmatuoti ne tik temperatūros pokyčius, bet ir jų poveikį gyvūnams.
Tai taip pat svarbu sausumos gyvūnų rūšims.
„Sausumos gyvūnams gresia mažesnė rizika nei jūrų gyvūnams, jei jie gali rasti vėsias, šešėlines vietas, kad išvengtų tiesioginių saulės spindulių ir intensyvaus karščio“, – pabrėžia Gundersonas.
„Šio tyrimo rezultatai yra dar vienas pavojaus signalas, kad turime apsaugoti miškus ir kitą natūralią aplinką, padedančią laukinei gamtai prisitaikyti prie šiltesnės temperatūros.