Kam labiau pasiseks – vegetarui ar mėsos valgytojui?

Ar yra ryšys tarp mėsos vartojimo ir sėkmės versle bei gyvenime? Išties daugelis mano, kad mėsa suteikia jėgų, drąsos, aktyvumo, užsispyrimo. Nusprendžiau pagalvoti, ar taip yra, ir kaip būti vegetarais – kokios jų sėkmės galimybės ir kur pasisemti jėgų? Išanalizuosime pagrindinius sėkmingos asmenybės komponentus ir išsiaiškinsime, kam jie labiau būdingi – vegetarams ar mėsavalgiams.

Be jokios abejonės, aktyvumas ir iniciatyvumas yra pagrindas, be kurio sunku įsivaizduoti tikslų pasiekimą. Yra nuomonė, kad vegetariška mityba padaro žmogų pernelyg „minkštu“ ir pasyviu, o tai neišvengiamai daro įtaką jo pasiekimams. Ir, priešingai, mėsos valgytojai, atrodo, pasižymi aktyvesne gyvenimo pozicija. Šiuose teiginiuose iš tiesų yra dalis tiesos, tačiau turėtume išsiaiškinti, apie kokią veiklą kalbame.

Žmonių, vartojančių mėsą, veikla turi ypatingą pobūdį. Taip yra dėl to, kad prieš mirtį gyvūnas patiria didelį stresą, o į jo kraują išsiskiria didelis kiekis adrenalino. Baimė, agresija, noras bėgti, gintis, pulti – visa tai sukuria ribinį aukštą hormonų kiekį gyvūno kraujyje. Ir būtent tokia forma mėsa patenka į žmonių maistą. Jį valgydamas žmogus gauna tą patį hormoninį foną savo organizme. Noras veikti yra susijęs su tuo – organizmui reikia kažkur paskirstyti didžiulį kiekį adrenalino, antraip jo veiksmai bus nukreipti į savęs sunaikinimą ir galiausiai sukelti ligą (tai, deja, dažnai nutinka). Taigi mėsėdžio veikla yra priverstinė. Be to, ši veikla dažnai yra ant agresyvumo slenksčio, o tai vėlgi dėl mirštančio gyvūno noro pulti vardan jo gyvybės gelbėjimo. Žmonės, kurių aktyvumą išprovokuoja mėsos vartojimas, „pasiekia“ savo tikslus, bet „nepasiekia“. Dažnai būtent jiems priklauso moralė: „Tikslui pasiekti visos priemonės yra geros“. Vegetarai neturi tokio galingo dopingo ir dažniausiai turi motyvuoti save. Tačiau, kita vertus, kadangi jų poreikis veikti yra ne fizinis, o psichologinis, jiems dažniausiai patinka ir įdomūs tie projektai, į kuriuos investuoja vegetarai. Tačiau auksinė sėkmės formulė yra tokia: „Meilė savo darbui + darbštumas + kantrybė“.

Psichologai sėkmę dažniausiai sieja su pasitikėjimu savimi ir aukšta savigarba. Norėdami išspręsti šį klausimą, turime įvesti „plėšrūnų psichologijos“ sąvoką. Kai žmogus valgo mėsą, nori to ar ne, jo psichika įgauna plėšrūno psichikos bruožus. Ir jai tikrai būdingas pasitikėjimas savimi ir išpūsta savigarba, nes savo sugebėjimais nepasitikintis plėšrūnas tiesiog mirs, negalėdamas gauti savo maisto. Bet vėlgi, šis pasitikėjimas savimi yra dirbtinis, į organizmą įvedamas iš išorės, o ne kuriamas įvertinus savo pasiekimus ar saviugdos būdu. Todėl mėsavalgio savivertė dažnai nėra stabili ir reikalauja nuolatinio stiprinimo – atsiranda ypatinga mėsavalgių, nuolat kažkam kažką įrodančių, neurozė. Didelę žalą savigarbai daro supratimas, kad dėl jūsų pragyvenimo kažkas miršta – be reikalo, gastronominės gausos sąlygomis. Žmonės, kurie suvokia, kad yra kažkieno mirties priežastis, patiria pasąmoningą kaltės jausmą ir dažnai laiko save nevertais pergalių ir sėkmės, o tai turi įtakos pasitikėjimui savimi.

Beje, jei žmogus aktyviai ir agresyviai gina savo teisę valgyti mėsą, tai dažnai rodo gilų, nesąmoningą kaltės jausmą. Psichologijoje tai vadinama atpažinimo efektu. Taigi, jei žmogus būtų 100% tikras, kad jis teisus, jis apie tai kalbėtų tyliai ir ramiai, niekam nieko neįrodinėdamas. Čia, be abejo, vegetarai yra daug palankesnėje padėtyje – pats suvokimas, kad vedi gyvenimo būdą, kuris nelemia gyvūnų žūties, gali pakelti savigarbą, formuoja savigarbos jausmą. Jei pasitikėjimo savimi jausmas susiformavo dėl sėkmės, gilaus vidinio darbo, o ne dėl įgytos „plėšrūno psichologijos“, tai jūs turite visas galimybes išlaikyti šį jausmą visą gyvenimą ir vis labiau sustiprėti. joje.

Taip pat viena iš pagrindinių žmogaus savybių siekiant sėkmės yra valia. Jos dėka žmogus gali ilgą laiką investuoti pastangas į verslą, privesti reikalą iki galo. Čia vegetarai turi apčiuopiamą pranašumą! Kiek kartų teko nugalėti pagundas, kartais išlikti alkanam. Atsisakyti mylimų močiučių ir mamų, ginti savo poziciją prieš nesuprantamus žmones. Labai dažnai kartu su mėsos atsisakymu atsiranda noras atsisakyti alkoholio, narkotikų, tabako ir pradėti vadovautis teisingu, sveiku gyvenimo būdu. Vegetaro valia nuolat kinta. Kartu su juo vystosi selektyvumas, sąmoningumas ir proto grynumas. Be to, vegetarui dažnai kyla jausmas, kad jam nereikia įsilieti į minią ir „gyventi kaip visi“, nes jis ne kartą įrodė savo teisę vadovautis tokiu gyvenimo būdu, kurį laiko teisingu. Todėl jis labiau linkęs vengti bendrų išankstinių nusistatymų, trukdančių vystytis ir pasinaudoti visomis galimybėmis.

Taip pat verta pasakyti, kad nors vegetarai turi įdėti daugiau sąmoningų pastangų siekdami sėkmės, jų vadovaujami projektai dažnai atspindi jų vidinį pasaulį, yra kūrybingi, etiški ir netradiciniai. Dažnai jų nepadiktuoja poreikis išgyventi, tai nėra verslas tik dėl pinigų. Tai reiškia, kad jų sėkmė bus pilnesnė nei tik pelnas. Juk sėkmė – tai savirealizacija, pergalės džiaugsmas, pasitenkinimas atliktu darbu, pasitikėjimas, kad tavo darbas duoda naudos pasauliui.

Jei prie to pridėsime gerą sveikatą, švarų kūną ir protą, sunkumo nebuvimą virškinant maistą, tada turėsime visas galimybes tapti sėkmingomis.

Leiskite pridėti keletą patarimų ir praktikų, kaip savarankiškai taikyti, kurie padės įveikti numatytus viršūnes:

– Leiskite sau klysti. Vidinė teisė suklysti yra sėkmės pagrindas! Darydami klaidą nesivelkite į savęs plakimą ir pastangų nuvertinimą, pagalvokite, už ką galite būti dėkingi už tai, kas nutiko, kokias pamokas galite išmokti ir kokius teigiamus dalykus galite pabrėžti.

– Aktyvumą ir iniciatyvumą skatinantis maistas yra kietas, karštas, sūrus, rūgštus ir aštrus maistas. Jei nėra kontraindikacijų, į savo racioną galite įtraukti: aštrių, aštrių prieskonių, kietų sūrių, rūgščių citrusinių vaisių.

– Jei sunku įsivaizduoti, ką galite padaryti, kad pasiektumėte tikslą, pradėkite bent ką nors daryti. Taigi kiekvieną dieną galite suvalgyti po obuolį, kad gautumėte savo svajonių automobilį. Tai paaiškinama paprastai – jūsų psichika pradės taisyti pastangas ir pati nukreips pasąmonę ieškoti būdo, kaip gauti tai, ko norite. Ypač veiksmingos yra vadinamosios „super pastangos“ – pavyzdžiui, spaudos pumpavimas iki savo galimybių ribos (šiek tiek daugiau nei ribos), siekiant tikslo.

— Labai svarbu išmokti dirbti su neigiamomis emocijomis. Juos slopindami blokuojame savo potencialą, atimame iš savęs gyvybingumą. Jei konfliktinėje situacijoje nepavyko atsistoti už save, reikia „nuleisti garą“, bent jau būnant vienam namuose – daužyti pagalvę, paspausti ranką, trypti, keiktis, šaukti. Be to, jei konfliktinėje situacijoje tenka rinktis formą, tai namuose ribų nėra ir galima reikšti pyktį taip, kaip tai darytų žvėris ar primityvus žmogus, ir taip 100% apsivalyti nuo užslopintų emocijų. Egzistuoja absoliutus ryšys tarp teisės stoti už save, gebėjimo išreikšti negatyvą ir sėkmės.

– Norėdami padidinti savigarbą, negailėkite savęs ir didžiuokitės savo pasiekimais – tiek reikšmingais, tiek kasdieniais. Sudarykite savo gyvenimo laimėjimų sąrašą ir nuolat jį papildykite.

Likite ištikimi sau ir laimėkite! Linkime sėkmės!

Anna Polin, psichologė.

Palikti atsakymą