Pasaulinė tuberkuliozės diena 2023 m.: šventės istorija ir tradicijos
2023 m. TB diena mūsų šalyje ir pasaulyje yra labai svarbi pasaulio bendruomenei. Sužinokite daugiau apie jo kūrimą ir istoriją

Kada 2023 m. minima Pasaulinė tuberkuliozės diena?

Pasaulinė tuberkuliozės diena 2023 m kovo 24. Data nustatyta. Tai nelaikoma raudona kalendoriaus diena, tačiau ji atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie ligos sunkumą ir būtinybę su ja kovoti.

šventės istorija

1982 metais PSO paskelbė Pasaulinę tuberkuliozės dieną. Šio įvykio data pasirinkta neatsitiktinai.

1882 metais vokiečių mikrobiologas Robertas Kochas nustatė tuberkuliozės sukėlėją, kuris buvo vadinamas Kocho bacila. Prireikė 17 metų laboratorinių tyrimų, kurie leido žengti žingsnį į priekį, siekiant suprasti šios ligos prigimtį ir nustatyti jos gydymo metodus. O 1887 metais buvo atidarytas pirmasis tuberkuliozės dispanseris.

1890 metais Robertas Kochas gavo tuberkuliozės kultūrų ekstraktą – tuberkuliną. Medikų kongrese jis paskelbė apie prevencinį ir, galbūt, gydomąjį tuberkulino poveikį. Bandymai buvo atlikti su eksperimentiniais gyvūnais, taip pat su juo ir jo padėjėja, kuri, beje, vėliau tapo jo žmona.

Šių ir kitų atradimų dėka 1921 metais naujagimis pirmą kartą buvo paskiepytas BCG. Tai padėjo laipsniškai mažinti masines ligas ir sukurti ilgalaikį imunitetą tuberkuliozei.

Nepaisant didelio proveržio nustatant ir gydant šią ligą, ji vis dar yra viena iš pavojingų ligų, reikalaujančių rimto ir ilgalaikio gydymo bei ankstyvos diagnostikos.

Šventės tradicijos

TB dieną 2023 mūsų šalyje klinikose ir ligoninėse vyksta atviri renginiai, kuriuose žmonės supažindinami su ligos ypatumais ir gydymo metodais. Savanorių judėjimai platina lankstinukus ir bukletus su svarbia informacija. Medicinos ir ugdymo įstaigose organizuojamos konferencijos, kuriose kalbama apie būtinybę užkirsti kelią ligai, siekiant išvengti jos plitimo. Vykdomi geriausio sieninio laikraščio, „flash mob“ ir akcijos konkursai.

Svarbiausia apie ligą

Tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia mikobakterijos. Dažniausiai pažeidžiami plaučiai, rečiau galimas kaulinio audinio, sąnarių, odos, urogenitalinių organų, akių pažeidimas. Liga atsirado labai seniai ir buvo itin dažna. Tai liudija rastos akmens amžiaus liekanos su tuberkulioziniais kaulinio audinio pakitimais. Hipokratas taip pat aprašė pažengusias ligos formas su plaučių kraujavimu, dideliu kūno išsekimu, kosuliu ir dideliu skreplių išsiskyrimu bei sunkiu apsinuodijimu.

Kadangi tuberkuliozė, kuri senovėje buvo vadinama vartojimu, yra užkrečiama, Babilone galiojo įstatymas, leidžiantis išsiskirti su sergančia žmona, kuri susirgo plaučių tuberkulioze. Indijoje įstatymai reikalavo pranešti apie visus ligos atvejus.

Daugiausia užsikrečiama oro lašeliniu būdu, tačiau yra tikimybė užsikrėsti per ligonio daiktus, maistą (sergančio gyvūno pieną, kiaušinius).

Rizikos grupei priklauso maži vaikai, pagyvenę žmonės, sergantys AIDS ir ŽIV infekcija. Jei žmogus dažnai patiria hipotermiją, gyvena drėgnoje, prastai šildomoje patalpoje, ligos išplitimo tikimybė taip pat didelė.

Dažnai tuberkuliozė nepasireiškia ankstyvose stadijose. Atsiradus akivaizdiems požymiams, jis jau gali išsivystyti stipriai, o nesant savalaikio ir kokybiško gydymo, mirtina baigtis yra neišvengiama.

Šiuo atžvilgiu geriausia prevencija yra kasmetinė medicininė apžiūra ir fluorografinis tyrimas. Sveikos gyvensenos palaikymas, fizinis aktyvumas, pasivaikščiojimai gryname ore – ne mažiau svarbūs ligos profilaktikos komponentai. Kalbant apie vaikus, kaip prevencinė priemonė, naujagimiai, nesant kontraindikacijų, skiepijami BCG, o vėliau kasmet atlieka Mantoux reakciją, kad liga būtų aptikta ankstyvoje stadijoje.

Penki faktai apie tuberkuliozę

  1. Tuberkuliozė yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje.
  2. PSO duomenimis, maždaug trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterija, tačiau suserga tik nedidelė dalis šių žmonių.
  3. Bėgant metams Kocho bacila išmoko vystytis ir šiandien yra tuberkuliozė, kuri yra atspari daugumai vaistų.
  4. Ši liga sunaikinama labai sunkiai ir ilgai. Reikalaujama vartoti kelis vaistus vienu metu šešis mėnesius, o kai kuriais atvejais iki dvejų metų. Dažnai prireikia operacijos.
  5. Amerikiečių profesorius Sebastienas Ganas ir jo komanda išsiaiškino, kad yra šešios virusų padermių grupės, kurių kiekviena pasireiškia tam tikroje pasaulio dalyje ir yra susieta su tam tikra geografine vietove. Taigi profesorius priėjo prie išvados, kad norint efektyviai kovoti su liga, kiekvienai iš nustatytų padermių grupių būtina sukurti individualias vakcinas.

Palikti atsakymą