astminis bronchitas

Astminis bronchitas yra alerginė liga, pažeidžianti kvėpavimo organus, vyraujanti vidutiniuose ir dideliuose bronchuose. Liga turi infekcinį-alerginį pobūdį, kuriai būdingas padidėjęs gleivių išsiskyrimas, bronchų sienelių patinimas ir jų spazmai.

Neteisinga astminį bronchitą sieti su bronchine astma. Pagrindinis skirtumas tarp bronchito yra tas, kad pacientas nepatirs astmos priepuolių, kaip ir astma. Tačiau šios būklės pavojaus nereikėtų sumenkinti, nes pagrindiniai pulmonologai astminį bronchitą laiko liga, kuri yra prieš astmą.

Remiantis statistika, ikimokyklinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai yra jautresni astmatiniam bronchitui. Tai ypač pasakytina apie tuos pacientus, kurie anksčiau sirgo alerginėmis ligomis. Tai gali būti rinitas, diatezė, alerginio pobūdžio neurodermitas.

Astminio bronchito priežastys

Astminio bronchito priežastys yra įvairios, liga gali išprovokuoti tiek infekcijų sukėlėjus, tiek neinfekcinius alergenus. Infekciniais veiksniais galima laikyti infekciją virusais, bakterijomis ir grybeliais, o neinfekciniais veiksniais – įvairūs alergenai, kuriems konkretus žmogus yra jautrus.

Yra dvi didelės astminio bronchito priežasčių grupės:

astminis bronchitas

  1. Infekcinė ligos etiologija:

    • Dažniausiai šiuo atveju bronchų patologijos vystymosi priežastimi tampa auksinis stafilokokas. Panašios išvados buvo padarytos remiantis jo inokuliacijos dažnumu iš sekreto, atskirto trachėjos ir bronchų.

    • Liga gali išsivystyti kvėpavimo takų virusinės infekcijos fone, dėl gripo, tymų, kokliušo, pneumonijos, po tracheito, bronchito ar laringito.

    • Kita astminio bronchito išsivystymo priežastis yra tokios ligos kaip GERL buvimas.

  2. Neinfekcinė ligos etiologija:

    • Kaip alergenai, dirginantys bronchų sieneles, dažniau pasitaiko namų dulkės, gatvių žiedadulkės, gyvūnų plaukų įkvėpimas.

    • Liga gali išsivystyti valgant maistą, kuriame yra konservantų ar kitų potencialiai pavojingų alergenų.

    • Vaikystėje astminio pobūdžio bronchitas gali išsivystyti vakcinacijos fone, jei vaikas turi alerginę reakciją į jį.

    • Yra galimybė, kad liga pasireikš dėl vaistų vartojimo.

    • Nereikėtų atmesti paveldimumo veiksnio, nes jis dažnai atsekamas tokių pacientų anamnezėje.

    • Dar vienas rizikos veiksnys ligos vystymuisi yra daugiavalentinis įsijautrinimas, kai žmogus turi padidėjusį jautrumą keliems alergenams.

Kaip pastebi astminiu bronchitu sergančius pacientus stebintys gydytojai, ligos paūmėjimų pasitaiko ir daugelio augalų žydėjimo laikotarpiu, būtent pavasarį ir vasarą, ir žiemą. Ligos paūmėjimų dažnis tiesiogiai priklauso nuo priežasties, kuri prisideda prie patologijos vystymosi, tai yra nuo pagrindinio alerginio komponento.

Astminio bronchito simptomai

Liga yra linkusi į dažnus atkryčius, su ramybės ir paūmėjimo laikotarpiais.

Astminio bronchito simptomai yra šie:

  • Paroksizminis kosulys. Jie linkę padidėti po fizinio krūvio, juokiantis ar verkiant.

  • Dažnai prieš prasidedant kitam kosulio priepuoliui, staigiai užgula nosis, kurią gali lydėti sloga, gerklės skausmas, lengvas negalavimas.

  • Ligos paūmėjimo metu galimas kūno temperatūros padidėjimas iki subfebrilo lygio. Nors dažnai tai išlieka normalu.

  • Praėjus dienai nuo ūminio periodo pradžios, sausas kosulys virsta drėgnu.

  • Pasunkėjęs kvėpavimas, iškvėpimo dusulys, triukšmingas švokštimas – visi šie simptomai lydi ūminį kosulio priepuolį. Priepuolio pabaigoje atsiskiria skrepliai, po kurių paciento būklė stabilizuojasi.

  • Astminio bronchito simptomai atkakliai kartojasi.

  • Jei ligą išprovokuoja alerginiai veiksniai, tada kosulio priepuoliai sustoja, kai alergeno veikimas sustoja.

  • Ūminis astminio bronchito laikotarpis gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių.

  • Šią ligą gali lydėti mieguistumas, dirglumas ir padidėjęs prakaito liaukų darbas.

  • Dažnai liga atsiranda dėl kitų patologijų, tokių kaip: alerginis neurodermitas, šienligė, diatezė.

Kuo dažniau pacientui paūmėja astminis bronchitas, tuo didesnė rizika susirgti bronchine astma ateityje.

Astminio bronchito diagnozė

Astminio bronchito nustatymas ir gydymas yra alergologo-imunologo ir pulmonologo kompetencija, nes ši liga yra vienas iš simptomų, rodančių, kad yra sisteminė alergija.

Klausymosi metu gydytojas diagnozuoja sunkų kvėpavimą, sausą švilpimą ar drėgnus karkalus, tiek didelius, tiek smulkiai burbuliuojančius. Perkusija per plaučius lemia dėžutės garso toną.

Norint dar labiau patikslinti diagnozę, reikės atlikti plaučių rentgenogramą.

Kraujo tyrimui būdingas eozinofilų, imunoglobulinų E ir A, histamino padidėjimas. Tuo pačiu metu sumažėja komplemento titrai.

Be to, bakterijų kultūrai imami skrepliai arba plovimai, kurie leidžia nustatyti galimą infekcijos sukėlėją. Alergenui nustatyti atliekami skarifikaciniai odos tyrimai ir jo pašalinimas.

Astminio bronchito gydymas

astminis bronchitas

Astminio bronchito gydymas reikalauja individualaus požiūrio į kiekvieną pacientą.

Terapija turi būti sudėtinga ir ilga:

  • Alerginio pobūdžio astminio bronchito gydymo pagrindas yra nustatyto alergeno sukeltas hiposensibilizavimas. Tai leidžia sumažinti arba visiškai pašalinti ligos simptomus dėl imuninės sistemos darbo korekcijos. Gydymo metu žmogui suleidžiamos alergeno injekcijos, palaipsniui didinant dozes. Taigi imuninė sistema prisitaiko prie nuolatinio jos buvimo organizme ir nustoja į tai žiauriai reaguoti. Dozė koreguojama iki didžiausios toleruojamos, o po to mažiausiai 2 metus tęsiamas palaikomasis gydymas periodiškai įvedant alergeną. Specifinė hiposensibilizacija yra veiksmingas gydymo metodas, siekiant užkirsti kelią bronchinės astmos išsivystymui nuo astminio bronchito.

  • Galima atlikti nespecifinę desensibilizaciją. Tam pacientams skiriamos histoglobulino injekcijos. Šis metodas pagrįstas jautrumu pačiam alergenui, o ne jo konkrečiam tipui.

  • Liga reikalauja antihistamininių vaistų vartojimo.

  • Jei nustatoma bronchų infekcija, nurodomi antibiotikai, atsižvelgiant į aptiktos mikobakterijos jautrumą.

  • Parodytas atsikosėjimą lengvinančių vaistų priėmimas.

  • Kai kompleksinės terapijos poveikio nėra, pacientui skiriamas trumpalaikis gliukokortikoidų kursas.

Pagalbiniai gydymo metodai – tai purškimo terapijos su natrio chloridu ir šarminėmis inhaliacijomis taikymas, fizioterapija (UVR, medikamentinė elektroforezė, perkusinis masažas), galima atlikti mankštos terapiją, gydomąjį plaukimą.

Nustatyto ir tinkamai gydomo astminio bronchito prognozė dažniausiai yra palanki. Tačiau iki 30% pacientų gresia pavojus, kad liga virsta bronchine astma.

Astminio bronchito profilaktika

Prevencinės priemonės apima:

  • Alergeno pašalinimas maksimaliai pritaikant aplinką ir mitybą prie paciento (patalpos pašalinimas nuo kilimų, kas savaitę patalynės keitimas, augalų ir naminių gyvūnėlių pašalinimas, alergiją sukeliančio maisto atmetimas);

  • Hiposensibilizacijos (specifinio ir nespecifinio) praeina;

  • Lėtinės infekcijos židinių pašalinimas;

  • kietėjimas;

  • Aviacijos procedūros, plaukimas;

  • Ambulatorinis stebėjimas pas alergologą ir pulmonologą sergant astminiu bronchitu.

Palikti atsakymą