12 dalykų, kurių intravertas turi būti laimingas

„Būdamas intravertas dažnai patirdavau didelį diskomfortą“, – sako Jen Granneman, knygos apie intravertus autorė ir didelės internetinės bendruomenės, skirtos intravertams ir labai jautriems žmonėms, kūrėja. „Norėjau būti kaip mano ekstravertiški draugai, nes jiems nebuvo problemų kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis, jie nebuvo taip pavargę nuo bendravimo ir gyvenimo apskritai kaip aš.

Vėliau, pasinėrusi į šios temos studijas, ji suprato, kad būti intravertu nėra nieko blogo. „Juk intravertiškumas mūsų DNR yra nuo pat gimimo, o mūsų smegenys veikia kiek kitaip nei ekstravertų. Mūsų protas giliai apdoroja įspūdžius, esame imlesni dopamino, „geros savijautos“ hormono, neuromediatoriams, o iš socialinės sąveikos negauname to paties maitinimosi, kaip ekstravertai.

Dėl šių savybių tokiems žmonėms gali prireikti kitokių sąlygų, kad patirtų laimę, nei ekstravertams. Žemiau yra 12 tokių sąlygų, pasak Jen Granneman.

1. Parodymų apdorojimo laikas

Po triukšmingų vakarėlių ir kitų įvykių intravertams reikia pertraukos, kad galėtų pasikrauti energijos. Dėl gilaus idėjų ir įvykių apdorojimo įtempta diena darbe, apsipirkimas sausakimšame prekybos centre ar karštos diskusijos gali lengvai išsekti.

Todėl labai svarbu skirti sau laiko atsipalaiduoti, „suvirškinti“ įspūdžius ir sumažinti stimuliacijos lygį iki patogesnio ir stabilesnio. Priešingu atveju atrodys, kad smegenys jau „negyvos“, atsiras dirglumas, fizinis nuovargis ar net negalavimas.

2. Prasmingas pokalbis

„Kaip praėjo savaitgalis?“, „Kas naujo?“, „Kaip jums patinka meniu? bendravimas. Yra daug svarbesnių ir įdomesnių klausimų, kuriuos jie mielai aptartų: „Ką naujo pastaruoju metu sužinojote?“, „Kuo šiandien skiriatės nuo to, kas buvai vakar?“, „Ar tiki Dievą?“.

Ne kiekvienas pokalbis turi būti gilus ir prasmingas. Kartais intravertams svarbūs ir paprasti klausimai, kaip praėjo atostogos ir ar patiko įmonės vakarėlis. Bet jei jie „maitinami“ tik paviršutiniškais smulkmenomis, jie jaučiasi alkani be gilaus, prasmingo bendravimo.

3. Draugiška tyla

Gali atrodyti, kad šis punktas prieštarauja ankstesniajam, tačiau jiems reikia patogios draugiškos tylos. Jiems vertingi žmonės, su kuriais gali valandų valandas praleisti viename kambaryje, kiekvienas užsiimdamas savo reikalais ir nesikalbėdamas, jei nėra nuotaikos plepėti. Jie vertina tuos, kurie nervingai nesugalvos, kaip užpildyti pauzę, kurios kartais reikia norint supaprastinti jų mintis.

4. Galimybė pasinerti į pomėgius ir pomėgius

Gotikiniai romanai, keltų mitologija, senovinių automobilių restauravimas. Sodininkystė, mezgimas, piešimas, kulinarija ar kaligrafija. Jei intravertas kažkuo domisi, jis gali ten eiti galva. Ši galimybė sutelkti dėmesį į pomėgius ir pomėgius suteikia energijos.

Pasinėrę į mėgstamą pramogą, tokie žmonės patenka į „tekėjimo“ būseną – visiškai pasinėrę į veiklą ir mėgaujasi procesu. Tėkmės būsena daugeliui jų atsiranda natūraliai ir suteikia laimės jausmą.

5. Ramus prieglobstis

Intravertui, kaip niekam kitam, reikia ramios, tik jam priklausančios vietos. Ten gali pasislėpti kurį laiką, kai pasaulis atrodo per garsus. Idealiu atveju tai yra kambarys, kurį žmogus gali įrengti ir papuošti savaip. Buvimas vienumoje, nebijant įsibrovimo, jam yra galimybė, panaši į dvasinę praktiką.

6. Laikas apmąstymams

Pasak knygos „Nenugalimas intravertas“ autoriaus daktaro Marty Olseno Laney, žmonės, turintys šią savybę, gali labiau pasikliauti ilgalaike, o ne trumpalaike atmintimi – beje, ekstravertams yra atvirkščiai. Tai gali paaiškinti, kodėl intravertai taip dažnai bando išreikšti savo mintis žodžiais.

Prieš atsakydami jiems dažnai reikia papildomų pastangų ir laiko pagalvoti, daug ilgiau, nei ekstravertai svarsto rimtas problemas. Neturėdami šio laiko apdoroti ir apmąstyti, intravertai patiria stresą.

7. Galimybė likti namuose

Intravertams reikia socializacijos pauzės: bendravimas reikalauja kruopštaus dozavimo. Tai reiškia, kad svarbus gebėjimas atsisakyti išeiti „į viešumą“, taip pat tokio poreikio supratimas iš partnerio, šeimos narių ir draugų pusės. Supratimas, kad neįtraukia spaudimo ir kaltės.

8. Reikšmingas gyvenimo ir darbo tikslas

Apmokėti sąskaitas ir apsipirkti reikia kiekvienam, o daugeliui būtent pajamos tampa paskata eiti į darbą. Yra žmonių, kurie tuo džiaugiasi. Tačiau daugeliui intravertų to neužtenka – jie pasiruošę dirbti su atsidavimu, bet tik tuo atveju, jei veikla turi susidomėjimą ir prasmę. Jiems reikia daugiau nei tik dirbti už atlyginimą.

Neturėdami prasmės ir tikslo gyvenime – ar tai būtų darbas, ar kažkas kita – jie jausis labai nelaimingi.

9. Leidimas tylėti

Kartais intravertai tiesiog neturi jėgų bendrauti su kitais. Arba jie atsigręžia į vidų, analizuodami įvykius ir įspūdžius. Reikalavimai „nebūti tokie tylūs“ ir stumdymai kalbėti daro šiuos žmones nepatogius. „Tylime – štai ko mums reikia laimei“, – į ekstravertus kreipiasi autorius. „Po laiko, kurio reikia informacijai apdoroti ir papildyti, greičiausiai grįšime pas jus, kad tęstume pokalbį.

10. Nepriklausomybė

Originalūs ir labai nepriklausomi intravertai linkę leisti savo vidiniams ištekliams vadovauti, o ne sekti minią. Jie dirba efektyviau ir jaučiasi laimingesni, kai turi laisvę. Jie mėgsta būti nepriklausomi ir nepriklausomi bei daryti savo reikalus.

11. Paprastas gyvenimas

Jen Granneman aprašo įtemptą savo ekstravertiško draugo gyvenimą – jis savanoriauja mokykloje, rūpinasi šeima, organizuoja socialinius susibūrimus ir visa tai ne tik kasdienį darbą. „Kaip intravertė, niekada neišgyvenčiau tokiu grafiku, – komentuoja ji, – man labiau tinka kitoks gyvenimas: gera knyga, tingūs savaitgaliai, prasmingas pokalbis su draugu – štai kas mane džiugina.

12. Meilė ir artimųjų priėmimas

Intravertas niekada nebus populiariausias žmogus kambaryje. Didelėje žmonių grupėje jo gali net nepastebėti, nes jis linkęs likti antrame plane. Tačiau, kaip ir visiems kitiems, intravertams reikia artimų ir mylinčių žmonių – tų, kurie mato jų vertę, rūpinasi ir priima su visomis jų keistenybėmis.

„Žinome, kad kartais su mumis būna sunku – niekas nėra tobulas. Kai mylite ir priimate mus tokius, kokie esame, padarote mūsų gyvenimą daug laimingesniu“, – apibendrina Jen Granneman.

Apie autorių: Jen Granneman yra knygos „The Secret Lifes of Introverts“ autorė.