Turinys
Apie „protinę kramtomąją gumą“, staigų svorio padidėjimą, susikaupimo sumažėjimą ir kitus galimus depresijos požymius, kuriuos svarbu pastebėti laiku.
„Esu prislėgtas“ – nors daugelis iš mūsų tai yra sakę, daugeliu atvejų depresija pasirodydavo kaip lengvas bliuzas: kai tik verkiame, pasikalbame nuoširdžiai ar pakankamai išsimiegame, kaip viskas praėjo.
Tuo tarpu daugiau nei ketvirtadaliui suaugusiųjų amerikiečių diagnozuojama tikroji depresija – psichikos sutrikimas, paveikiantis visas gyvenimo sritis. Ekspertai mano, kad iki 2020 metų situacija dar pablogės: visame pasaulyje depresija užims antrąją vietą neįgalumo priežasčių sąraše iškart po koronarinės širdies ligos.
Kai kuriuos ji pridengia galva: ryškūs simptomai verčia ilgainiui kreiptis pagalbos į specialistą. Kiti net nesuvokia savo būklės sunkumo: simptomai, kuriais ji pasireiškia, yra tokie sunkiai suvokiami.
„Prasta nuotaika ir malonumo praradimas nėra vieninteliai šios ligos požymiai“, – aiškina Rush universiteto medicinos centro psichiatras Johnas Zajeska. „Klaidinga manyti, kad žmogus dėl bet kokios priežasties turi liūdėti ir verkti – kai kurie, atvirkščiai, pyksta arba visai nieko nejaučia.
„Vienas simptomas dar nėra priežastis diagnozuoti, tačiau kelių simptomų derinys gali rodyti depresiją, ypač jei jie nepraeina ilgą laiką“, – sako Holly Schwartz, psichiatrė, Pitsburgo universiteto profesorė. Vaistas.
1. Miego režimo keitimas
Galbūt anksčiau galėjote miegoti visą dieną, bet dabar negalite. Arba anksčiau tau pakakdavo 6 valandų miego, o dabar neužtenka ištisų savaitgalių, kad galėtum pakankamai išsimiegoti. Schwartzas įsitikinęs, kad tokie pokyčiai gali rodyti depresiją: „Miegas yra tai, kas padeda mums normaliai funkcionuoti. Pacientas, sergantis depresija miego metu, negali tinkamai pailsėti ir atsigauti.
„Be to, kai kurie patiria psichomotorinį susijaudinimą, sukeliantį nerimą ir nesugebėjimą atsipalaiduoti“, – priduria Josephas Calabrisas, psichiatrijos profesorius ir Klivlando medicinos centro universitetinės ligoninės Nuotaikos sutrikimų programos direktorius.
Žodžiu, jei turite problemų dėl miego, tai yra proga pasikonsultuoti su gydytoju.
2. Supainiotos mintys
„Mąstymo aiškumas ir nuoseklumas, gebėjimas susikaupti yra tai, į ką tikrai turėtumėte atkreipti dėmesį“, – aiškina Zajeska. — Būna, kad žmogui net pusvalandį sunku išlaikyti dėmesį į knygą ar televizijos laidą. Užmaršumas, lėtas mąstymas, nesugebėjimas priimti sprendimo yra raudonos vėliavos.
3. „Psichinė kramtomoji guma“
Ar vėl ir vėl galvojate apie tam tikras situacijas, slenkate per tas pačias mintis savo galvoje? Atrodo, kad esate įstrigę neigiamų minčių spąstuose ir į neutralius faktus žiūrite neigiamai. Tai gali sukelti depresiją arba pailginti depresijos epizodą, kuris jums jau nutiko.
Tyrimai rodo, kad įkyrūs žmonės dažniausiai ieško kitų paramos, bet kaskart sulaukia vis mažiau.
Nedidelis apmąstymas niekam nepakenks, tačiau „protinės gumos“ kramtymas priverčia visiškai susikoncentruoti į save, pokalbiuose nuolat grįžtama prie tos pačios temos, kuri anksčiau ar vėliau vargina draugus ir artimuosius. O kai jie nuo mūsų nusisuka, mūsų savivertė krenta, o tai gali sukelti naują depresijos bangą.
4. Staigūs svorio svyravimai
Svorio svyravimai gali būti vienas iš depresijos požymių. Kažkas pradeda persivalgyti, kažkas visiškai praranda susidomėjimą maistu: draugo mėgstami patiekalai nustoja teikti malonumą. Depresija paveikia smegenų sritis, atsakingas už malonumo ir apetito kontrolę. Valgymo įpročių pokyčius dažnai lydi nuovargis: mažiau valgydami gauname mažiau energijos.
5. Emocijų trūkumas
Ar pastebėjote, kad jūsų pažįstamas, kuris anksčiau buvo bendraujantis, aistringas darbui, daug laiko praleidęs su šeima ir draugais, staiga nuo viso to patraukė? Gali būti, kad šis žmogus serga depresija. Izoliacija, socialinių kontaktų atsisakymas yra vienas ryškiausių depresijos požymių. Kitas simptomas yra silpna emocinė reakcija į tai, kas vyksta. Pastebėti tokius žmogaus pokyčius nesunku: veido raumenys tampa ne tokie aktyvūs, keičiasi veido mimika.
6. Sveikatos problemos be aiškios priežasties
Depresija gali būti daugelio „nepaaiškinamų“ sveikatos problemų priežastis: galvos skausmas, virškinimo sutrikimai, nugaros skausmai. „Toks skausmas yra labai tikras, pacientai dažnai kreipiasi į gydytojus su skundais, tačiau jiems niekada nediagnozuojama depresija“, – aiškina Zajeska.
Skausmą ir depresiją sukelia tos pačios cheminės medžiagos, keliaujančios tam tikrais nerviniais takais, ir galiausiai depresija gali pakeisti smegenų jautrumą skausmui. Be to, jis, kaip ir aukštas kraujospūdis ar didelis cholesterolio kiekis, gali prisidėti prie širdies ligų išsivystymo.
Ką su juo daryti
Ar pastebėjote kelis aukščiau aprašytus simptomus, ar visus šešis iš karto? Neatidėliokite vizito pas gydytoją. Geros naujienos yra tai, kad net jei sergate depresija, kartu galite ją įveikti. Ji gydoma vaistais, psichoterapija, tačiau efektyviausias šių dviejų metodų derinys. Pagrindinis dalykas, kurį turite žinoti, yra tai, kad nesate vienas ir daugiau neturėtumėte kentėti. Pagalba netoliese.