Amanitos musmirės (Amanita echinocephala) nuotrauka ir aprašymas

Amanita echinocephala (Amanita echinocephala)

• Storas žmogelis
• Amanita dygliuota

Šeriuotoji musmirė (Amanita echinocephala) – amanų genčiai priklausantis grybas. Literatūros šaltiniuose rūšies aiškinimas nevienareikšmis. Taigi mokslininkas, vardu K. Bassas, šertuotąją musmirę kalba kaip A. Solitaria sinonimą. Tą patį aiškinimą po jo kartoja dar du mokslininkai: R. Tulloss ir S. Wasseris. Remiantis Species Fungorum atliktais tyrimais, šerinė musmirė turėtų būti priskirta atskirai rūšiai.

Šerinės musmirės vaisiakūnis susideda iš iš pradžių beveik apvalios kepurėlės (vėliau virsta atvira) ir per vidurį šiek tiek pastorėjusios, cilindro formos viršuje, prie kepurėlės, kojelės.

Grybų stiebo aukštis 10-15 (o kai kuriais atvejais net 20) cm, stiebo skersmuo svyruoja tarp 1-4 cm. Į žemę įkastas pagrindas yra smailios formos. Kojos paviršius yra gelsvos arba baltos spalvos, kartais alyvuogių atspalvių. Jo paviršiuje yra balkšvų apnašų, atsirandančių dėl odelės įtrūkimų.

Didelio tankio grybų minkštimas, pasižymintis balta spalva, tačiau prie pagrindo (prie stiebo) ir po oda grybų minkštimas įgauna gelsvą atspalvį. Jo kvapas nemalonus, kaip ir skonis.

Kepurėlės skersmuo 14-16 cm, pasižymi geru mėsingumu. Dangtelio kraštas gali būti dantytas arba lygus, ant jo matyti dribsnio šydo likučiai. Viršutinė dangtelio oda gali būti baltos arba pilkšvos spalvos, palaipsniui tampa šviesiai ochra, kartais įgauna žalsvą atspalvį. Dangtelis padengtas piramidinėmis karpomis su šereliais.

Himenoforas susideda iš plokščių, kurioms būdingas didelis plotis, dažnas, bet laisvas išdėstymas. Iš pradžių lėkštelės būna baltos, vėliau tampa šviesiai turkio spalvos, o brandžiuose grybuose lėkštelės pasižymi žalsvai gelsvu atspalviu.

Šerinė musmirė paplitusi lapuočių ir mišriuose miškuose, kur auga ir ąžuolai. Retai galima rasti šios rūšies grybų. Mėgsta augti pakrantėse prie ežerų ar upių, gerai jaučiasi kalkingose ​​dirvose. Europoje (daugiausia jos pietiniuose regionuose) išplito šerinė musmirė. Yra žinomi šio tipo grybelio aptikimo atvejai Britų salose, Skandinavijoje, Vokietijoje ir Ukrainoje. Azijos teritorijoje aprašytos grybų rūšys gali augti Izraelyje, Vakarų Sibire ir Azerbaidžane (Užkaukazėje). Šeriuotoji musmirė aktyviai vaisius veda nuo birželio iki spalio.

Šertinė musmirė (Amanita echinocephala) priklauso nevalgomų grybų kategorijai.

Yra keletas panašių rūšių su šeriais musmirės. Tai:

• Amanita solitaria (lot. Amanita solitaria);
• Amanita pineal (lot. Amanita strobiliformis). Išskirtiniai šios rūšies grybų bruožai – baltos lėkštės, malonus aromatas. Įdomu tai, kad kai kurie mikologai šį grybą laiko valgomu, nors dauguma vis dar tvirtina, kad jis toksiškas.

Su musmirėmis visada reikia elgtis labai atsargiai!