Gyvūnų teisė turėtų būti taikoma visiems, o ne tik gyvūnams ir jų savininkams

Rusijoje nėra federalinio įstatymo dėl naminių ir miesto gyvūnų. Pirmasis, o kartu ir paskutinis ir nesėkmingas bandymas priimti tokį įstatymą buvo atliktas prieš dešimt metų, o nuo to laiko padėtis tapo kritiška. Žmonių santykiai su gyvūnais yra įtempti: kartais gyvūnai puola, kartais patys gyvūnai kenčia nuo žiauraus elgesio.

Naujasis federalinis įstatymas turėtų tapti gyvūnų konstitucija, sako Natalija Komarova, Dūmos gamtos išteklių, gamtos valdymo ir ekologijos komiteto pirmininkė: jame bus nurodytos gyvūnų teisės ir žmogaus pareigos. Įstatymas bus grindžiamas Europos konvencija dėl gyvūnų augintinių apsaugos, prie kurios Rusija neprisijungė. Ateityje turėtų būti įvestos gyvūnų teisių komisaro pareigos, kaip, pavyzdžiui, daroma Vokietijoje. „Mes žiūrime į Europą, o labiausiai į Angliją“, – sako Komarova. „Juk jie juokauja apie anglus, kad jie labiau myli savo kates ir šunis nei vaikus.

Naująjį gyvūnų įstatymą lobizavo ir gyvūnų teisių aktyvistai, ir paprasti piliečiai, ir tautodailininkai, sako vienas iš projekto kūrėjų, Rusijos gyvūnų apsaugos draugijos „Fauna“ pirmininkas Ilja Bluvšteinas. Visi pavargo nuo situacijos, kai viskas, kas susiję su miesto gyvūnais, yra už teisinės srities ribų. „Pavyzdžiui, šiandien paskambino vieniša moteris – ji pateko į ligoninę kitame mieste, negali judėti, o jos katė uždaryta jos bute. Negaliu išspręsti šios problemos – neturiu teisės išlaužti durų ir ištraukti katės“, – aiškina Bluvšteinas.

Natalija Smirnova iš Sankt Peterburgo augintinių neturi, tačiau ir ji nori, kad įstatymas pagaliau būtų priimtas. Jai nelabai patinka, kad eidama pabėgioti po namus Kalininsko rajone visada pasiima dujų balionėlį – iš šunų, kurie garsiai loja iš paskos. „Iš esmės tai ne benamiai, o šeimininkų šunys, kurie kažkodėl yra be pavadėlio“, – sako Smirnova. „Jei ne purškimo balionėlis ir gera reakcija, jau kelis kartus būčiau tekę daryti injekcijas nuo pasiutligės. Ir šunų šeimininkai jai visada atsako, kad sportuotų kitoje vietoje.

Įstatyme turėtų būti įtvirtintos ne tik gyvūnų teisės, bet ir šeimininkų pareigos – tvarkyti savo augintinius, uždėti šunims antsnukius ir pavadėlius. Be to, pagal įstatymų leidėjų planą šiuos dalykus turėtų stebėti specialus savivaldybės policijos padalinys. „Dabar žmonės mano, kad augintiniai yra jų pačių reikalas: kiek noriu, tiek gaunu, kiek noriu, tada darau su jais“, – sako pavaduotoja Komarova. „Įstatymas įpareigos su gyvūnais elgtis humaniškai ir tinkamai juos sulaikyti, kad netrukdytų kitiems žmonėms.

Esmė ta, kad trūksta ne tik zoologijos sodo įstatymų, bet ir zoologijos sodo kultūros, sutinka ir teisininkas Jevgenijus Černousovas: „Dabar galima pasiimti liūtą ir vaikščioti juo žaidimų aikštelėje. Su koviniais šunimis galima vaikščioti be antsnukio, po jų nevalyti“.

Tai pasiekė tašką, kad pavasarį daugiau nei pusė Rusijos regionų surengė piketus, reikalaudami sukurti ir priimti gyvūnų įstatymus bent jau vietos lygmeniu. Voroneže jie pasiūlė priimti įstatymą, draudžiantį vedžioti šunis paplūdimiuose ir viešose vietose. Sankt Peterburge planuojama uždrausti vedžioti šunis vaikams iki 14 metų, nes kai kurių veislių šunų nelaikys net suaugęs žmogus. Tomske ir Maskvoje augintinių skaičių norima susieti su gyvenamuoju plotu. Netgi spėjama, kad pagal europinį modelį bus sukurtas valstybinių šunų prieglaudų tinklas. Valstybė taip pat nori kontroliuoti jau veikiančių privačių prieglaudų veiklą. Jų savininkai nėra patenkinti tokia perspektyva.

Prieglaudos šeimininkė, Sankt Peterburgo visuomeninės naminių gyvūnėlių tarybos narė Tatjana Šeina mano, kad valstybė neturėtų nurodyti, kokius gyvūnus laikyti prieglaudoje, o kokius eutanazuoti ar išsiųsti į gatvę. Ji įsitikinusi, kad tai – prieglaudų savininkų asociacijos rūpestis, prie kurio šiuo metu ir dirba.

Dar griežčiau kalba Maskvos prieglaudos „Alma“ savininkė Liudmila Vasiljeva: „Mes, gyvūnų mylėtojai, tiek metų beglobių gyvūnų problemą sprendžiame patys, kaip galėjome: radome, pamaitinome, gydėme, apgyvendinome. , valstybė mums niekaip nepadėjo. Taigi nekontroliuokite mūsų! Jei norite išspręsti benamių gyvūnų problemą, vykdykite sterilizavimo programą.

Beglobių šunų populiacijos reguliavimo klausimas yra vienas prieštaringiausių. Dūmos projekte siūloma privaloma sterilizacija; jie galės sunaikinti katę ar šunį tik atlikus specialią veterinarinę apžiūrą, įrodys, kad gyvūnas sunkiai serga arba pavojingas žmogaus gyvybei. „Tai, kas dabar vyksta, pavyzdžiui, Kemerove, kur iš miesto biudžeto mokami pinigai organizacijoms, šaudančioms valkataujančius šunis, yra nepriimtina“, – griežtai sako Komarova.

Beje, planuose numatyta sukurti bendrą dingusių gyvūnų duomenų bazę. Visi augintiniai šunys ir katės bus paženklinti mikroschema, kad pasiklydus būtų galima atskirti nuo valkataujančių.

Idealiu atveju įstatymo rengėjai norėtų įvesti mokestį už gyvūnus, kaip ir Europoje. Pavyzdžiui, šunų augintojai tada susidarytų aiškesnius planus – tektų mokėti už kiekvieną šuniuką. Nors tokio mokesčio nėra, gyvūnų teisių aktyvistas Bluvšteinas siūlo įpareigoti veisėjus teikti pirkėjų prašymus dėl būsimų palikuonių. Šunų augintojai piktinasi. „Kaip žmogus mūsų nestabiliame gyvenime gali garantuoti, kad tikrai pasiims šuniuką“, – piktinasi Bulterjerų augintojų klubo pirmininkė Larisa Zagulova. „Šiandien jis nori – rytoj aplinkybės pasikeitė arba nėra pinigų“. Jos patosas: vėlgi, tegul šuns reikalus seka ne valstybė, o profesionali šunų augintojų bendruomenė.

Tokios patirties Zagulovos klubas jau turi. „Jeigu prieglaudoje yra „bulka“, – pasakoja Zagulova, – skambina iš ten, mes jį pasiimame, susisiekiame su šeimininku – ir gana paprasta išsiaiškinti grynaveislio šuns šeimininką, o tada arba grįžtame. jam arba susirasti kitą savininką“.

Pavaduotoja Natalija Komarova svajoja: kai bus priimtas įstatymas, Rusijos gyvūnai gyvens kaip Europoje. Tiesa, jis nusileidžia iš dangaus, tačiau viena problema vis tiek išlieka: „Mūsų žmonės nėra moraliai pasiruošę tam, kad su gyvūnais reikia elgtis civilizuotai“.

Jau šiais metais mokyklose ir darželiuose pradės rengti specialios pamokų valandėlės, skirtos gyvūnams, kvies gyvūnų teisių gynėjus, ves vaikus į cirką. Idėja ta, kad tėvai taip pat bus paveikti savo vaikais. O tada bus galima apmokestinti augintinius. Kad taptum kaip Europoje.

Palikti atsakymą