Visiems patinka Sheldon Cooper, arba kaip tapti genijumi

Šį pavasarį baigėsi paskutinis, dvyliktasis, visame pasaulyje žinomos Didžiojo sprogimo teorijos sezonas. Ir, kas netipiška serialui apie mokslininkus, jau išleistas spin-offas, su tuo pačiu humoru pasakojantis apie vieno charizmatiškiausių herojų – Sheldon Cooper – vaikystę.

Šeldonas užkariavo žiūrovų širdis, visiškai skyrėsi nuo standartinių patrauklių filmų personažų. Jis nėra gailestingas. Žygdarbių nedaro. Jis nekantrus ir nepasirengęs suprasti kitų. Tai žiauriai sąžiningas egoistas, kurio empatiją aptikti sunkiau nei Higgso bozoną. Šeldono širdis atrodo rami kaip liftas pastate, kuriame jis gyvena. Jis siutina ir erzina. Jis taip pat nepaprastai ryškus ir talentingas.

Kuklus talento žavesys

Kodėl daugeliui žiūrovų visame pasaulyje Sheldonas atrodo patrauklus? „Kadangi esame pamišę dėl genijų“, – sako biologas ir publicistas Billas Sullivanas. „Nobelio premijos laureatas Dr. Cooperis turi puikų talentą.

Nuostabūs Sheldon analitiniai sugebėjimai ir intelektas yra aukšti būtent dėl ​​neišsivysčiusio emocinio intelekto. Per visus sezonus žiūrovai nepraranda vilties, kad herojus ras balansą tarp proto ir gebėjimo jausti. Keliose aštriausiose serialo scenose sulaikę kvapą stebime, kaip Cooperis peržengia šaltą logiką ir staiga jį nušviečia kitų žmonių emocijų supratimas.

Realiame gyvenime panašūs kompromisai tarp pažintinių ir emocinių įgūdžių būdingi žinovams. Taip vadinami žmonės, turintys įgimtų ar įgytų (pavyzdžiui, dėl traumos) psichikos sutrikimų, ir vadinamoji „genijaus sala“. Tai gali pasireikšti fenomenaliais aritmetikos ar muzikos, vaizduojamojo meno, kartografijos sugebėjimais.

Billas Sullivanas siūlo kartu tyrinėti šią sritį, suprasti genialumo prigimtį ir nustatyti, ar kiekvienas iš mūsų yra apdovanotas fenomenaliais protiniais sugebėjimais.

Smegenų gelmėse paslėptas genijus

1988 m. Dustinas Hoffmanas vaidino pagrindinį vaidmenį filme „Lietaus žmogus“, suvaidindamas puikų meistrą. Jo personažo prototipas Kimas Peakas, pravarde „KIMputer“, gimė be corpus callosum – nervinių skaidulų rezginio, jungiančio dešinįjį ir kairįjį pusrutulius. Peakas negalėjo tinkamai įvaldyti daugelio motorinių įgūdžių, nemokėjo nei pats apsirengti, nei išsivalyti dantų, be to, jo intelekto koeficientas buvo žemas. Tačiau turėdamas tikrai enciklopedinių žinių, jis akimirksniu mus visus įveiks „Ką? kur? Kada?".

Peakas turėjo fenomenalią fotografinę atmintį: atmintinai mokėjo beveik visas knygas, o per savo gyvenimą jų perskaitė mažiausiai 12 tūkstančių, o dainos, kurią girdėjo tik vieną kartą, žodžius galėjo pakartoti. Šio žmogaus navigatoriaus galvoje buvo saugomi visų didžiųjų JAV miestų žemėlapiai.

Nuostabūs žinovų talentai gali būti įvairūs. Nuo gimimo akla Ellen Boudreau, autizmu serganti moteris, gali nepriekaištingai groti muzikos kūrinį vos vieną kartą perklausius. Autizmo žinovas Stephenas Wiltshire'as tiksliai iš atminties piešia bet kokį peizažą, kai į jį pažiūrėjo kelias sekundes, ir pelnė jam „Live Camera“ pravardę.

Už supergalias reikia mokėti

Galime pavydėti šių supergalių, tačiau dažniausiai jos kainuoja labai brangiai. Viena smegenų sritis negali vystytis be svarbių išteklių iš kitų. Daugelis žinovų patiria didelių socialinių ryšių sunkumų, skiriasi autistams artimais bruožais. Kai kurių smegenų pažeidimai yra tokie dideli, kad negali vaikščioti ar pasirūpinti savimi.

Kitas pavyzdys yra protingas Danielis Tammletas, gerai funkcionuojantis autistas, kuris elgiasi ir atrodo kaip įprastas vaikinas, kol iš atminties pradeda sakyti pi iki 22 skaitmenų po kablelio arba kalba viena iš 514 kalbų, kurias moka. Kiti „gyvieji skaičiuotuvai“, tokie kaip vokiečių matematikas „vedlys“ Rutgettas Gammas, neatrodo kaip išmanėliai su smegenų anomalijomis. Gamos dovaną greičiausiai lemia genetinės mutacijos.

Dar labiau stebina žmonės, kurie visą savo gyvenimą neišsiskyrė, kol po galvos traumos tapo protingais. Mokslininkai žino apie 30 tokių atvejų, kai po smegenų sukrėtimo, insulto ar žaibo iškrovos pats eiliausias žmogus netikėtai gauna neįprastą talentą. Nauja jų dovana gali būti fotografinė atmintis, muzikiniai, matematiniai ar net meniniai gebėjimai.

Ar įmanoma tapti genijumi?

Visos šios istorijos priverčia susimąstyti, koks paslėptas talentas slypi kiekvieno iš mūsų smegenyse. Kas atsitiks, jei jis bus paleistas? Ar repuosime kaip Kanye Westas, ar įgausime Michaelo Jacksono plastiškumo? Ar tapsime naujais Lobačevskiais matematikoje, ar tapsime žinomi mene, kaip Salvadoras Dali?

Taip pat įdomus stebinantis ryšys tarp meninių gebėjimų atsiradimo ir kai kurių demencijos formų, ypač Alzheimerio ligos, išsivystymo. Neurodegeneracinė liga, daranti niokojantį poveikį aukštesnio laipsnio kognityviniam funkcionalumui, kartais sukelia nepaprastą tapybos ir grafikos talentą.

Kita paralelė tarp naujos meninės dovanos atsiradimo Alzheimerio liga sergantiems žmonėms ir savantams yra ta, kad jų talento apraiškos derinamos su socialinių ir kalbos įgūdžių susilpnėjimu arba praradimu. Stebėdami tokius atvejus mokslininkai padarė išvadą, kad sunaikinus smegenų sritis, susijusias su analitiniu mąstymu ir kalba, išlaisvinami latentiniai kūrybiniai gebėjimai.

Neurologas Allanas Schneideris iš Sidnėjaus universiteto kuria neinvazinį metodą, kaip laikinai „nutildyti“ tam tikras smegenų dalis, naudojant nukreiptą elektros srovę per elektrodus, esančius ant galvos. Po to, kai jis susilpnino eksperimento dalyvius, tų pačių sričių, kurios sunaikinamos sergant Alzheimerio liga, veiklą, žmonės parodė kur kas geresnius rezultatus sprendžiant kūrybinio ir nestandartinio mąstymo užduotis.

„Dar toli gražu nesuvokiame, ar kiekviename iš mūsų tikrai yra mažasis Lietaus žmogus ir kaip jį išvaduoti iš nelaisvės“, – apibendrina Sullivanas. „Tačiau turint omenyje didžiulę kainą, kurią reikia mokėti už šiuos nepaprastus sugebėjimus, dabar nesvajočiau tapti žyniu.

Apie autorių: Billas Sullivanas yra biologijos profesorius ir bestselerio „Nice to Know Yourself“ autorius! Genai, mikrobai ir nuostabios galios, kurios daro mus tuo, kas esame“.