Raudonoji netikroji voveraitė (Hygrophoropsis rufa)

Sistematika:
  • Padalinys: Basidiomycota (Basidiomycetes)
  • Poskyris: Agaricomycotina (Agaricomycetes)
  • Klasė: Agarikomicetai (Agaricomycetes)
  • Poklasis: Agaricomycetidae (Agaricomycetes)
  • Užsakymas: Boletales (Boletales)
  • Šeima: Hygrophoropsidaceae (Hygrophoropsis)
  • Gentis: Hygrophoropsis (Hygrophoropsis)
  • Tipas: Hygrophoropsis rufa (klaidinga raudonoji lapė)

:

Netikros raudonosios voveraitės (Hygrophoropsis rufa) nuotrauka ir aprašymas

Ši rūšis pirmą kartą buvo aprašyta 1972 m. kaip netikrosios lapės Hygrophoropsis aurantiaca rūšis. 2008 metais ji buvo pakelta į nepriklausomos rūšies statusą, o 2013 metais šio padidėjimo teisėtumas buvo patvirtintas genetiniu lygmeniu.

Kepurėlė iki 10 cm skersmens, oranžinė geltona, gelsvai oranžinė, rusvai oranžinė arba ruda, su mažomis rudomis žvyneliais, kurios centre tankiai dengia kepurėlės paviršių ir palaipsniui link kraštų nublanksta. Dangtelio kraštas užlenktas į vidų. Koja yra tokios pat spalvos kaip kepuraitė, taip pat padengta mažomis rudomis žvyneliais, šiek tiek išsiplėtusiais prie pagrindo. Plokštelės yra geltonai oranžinės arba oranžinės spalvos, išsišakojančios ir nusileidžiančios išilgai stiebo. Minkštimas yra oranžinis, ore nekeičia spalvos. Kvapas apibūdinamas kaip nekenksmingas ir panašus į ozoną, primenantis veikiančio lazerinio spausdintuvo kvapą. Skonis neišraiškingas.

Jis gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose ant visų rūšių medienos liekanų, nuo supuvusių kelmų iki skiedrų ir pjuvenų. Galbūt plačiai paplitęs Europoje, tačiau kol kas nėra pakankamai informacijos. (Autoriaus pastaba: kadangi ši rūšis auga tose pačiose vietose kaip ir netikroji voveraitė, galiu pasakyti, kad asmeniškai su ja susidurdavau daug rečiau)

Sporos elipsės formos, storasienės, 5–7 × 3–4 μm, dekstrinoidinės (meltzerio reagentu nusidažo raudonai rudai).

Kepurės odos struktūra primena „ežiuku“ nukirptus plaukus. Hifai išoriniame sluoksnyje išsidėstę beveik lygiagrečiai vienas kitam ir statmenai kepurėlės paviršiui, o šie hifai būna trijų tipų: stori, storomis sienelėmis ir bespalviai; siūlinis; ir su aukso rudos spalvos granulių turiniu.

Kaip ir netikroji voveraitė (Hygrophoropsis aurantiaca), grybas laikomas sąlyginai valgomu, turintis žemas maistines savybes.

Klaidingoji voveraitė Hygrophoropsis aurantiaca išsiskiria tuo, kad ant kepurėlės nėra rudų žvynų; plonasienės 6.4–8.0 × 4.0–5.2 µm dydžio sporos; ir kepurėlės odelė, sudaryta iš hifų, lygiagrečių jos paviršiui.

Palikti atsakymą