Turinys
Kaip tinkamai išmokyti vaiką perpasakoti tekstą
Perpasakojimas ir kompozicija yra pagrindiniai moksleivių priešai. Nėra nė vieno suaugusiojo, kuris su malonumu prisimintų, kaip literatūros pamokose jis siautulingai prisiminė istoriją ir bandė ją atkartoti prie lentos. Tėvai turėtų žinoti, kaip tinkamai išmokyti vaiką perpasakoti tekstą ir kokio amžiaus tai daryti.
Kaip išmokyti vaiką perpasakoti tekstą: nuo ko pradėti
Kalba ir mąstymas yra neatsiejami dalykai, kurie vienas kitą papildo. Mąstymo priemonė yra vidinė kalba, kuri susiformuoja vaikui dar prieš jam pradedant kalbėti. Pirma, jis mokosi pasaulio per akių ir lytėjimo kontaktus. Jis turi pradinį pasaulio vaizdą. Tada jį papildo suaugusiųjų kalba.
Kaip išmokyti vaiką perpasakoti, kad ateityje jis nebijotų reikšti savo minčių
Jo mąstymo lygis taip pat priklauso nuo vaiko kalbos išsivystymo lygio.
Suaugusieji turėtų padėti vaikams išmokti aiškiai suprasti savo mintis, kol jų galva nėra pilna informacijos.
Net mokytojai, priimdami vaikus į mokyklą, primygtinai reikalauja, kad pirmokėliai jau turėtų nuosekliai kalbėti. Ir tėvai gali jiems padėti. Vaikas, mokantis teisingai suformuluoti savo mintis ir perpasakoti tekstus, nebijos viso ugdymo proceso.
Kaip išmokyti vaiką perpasakoti tekstą: 7 esminiai dalykai
Lengva išmokyti vaiką perpasakoti tekstą. Pagrindinis dalykas, kuriuo turėtų būti tėvai: reguliariai tam skirkite tam tikrą laiką ir nuosekliai elkitės.
7 žingsniai, kaip išmokti teisingo perpasakojimo:
- Teksto pasirinkimas. Pusė sėkmės priklauso nuo to. Kad vaikas išmoktų aiškiai reikšti savo mintis ir perpasakoti tai, ką išgirdo, reikia pasirinkti tinkamą darbą. Apytikslė, 8–15 sakinių ilgio istorija būtų optimali. Jame neturėtų būti vaikui nepažįstamų žodžių, daug įvykių ir aprašymų. Mokytojai rekomenduoja pradėti mokyti vaiką perpasakoti L. Tolstojaus „Istorijas mažiesiems“.
- Pabrėžimas darbui. Svarbu tekstą skaityti lėtai, sąmoningai išryškinant svarbiausius intonacijos perpasakojimo punktus. Tai padės vaikui atskirti pagrindinį pasakojimo tašką.
- Pokalbis. Perskaičius vaiką, reikia paklausti: ar jam patiko darbas ir ar jis viską suprato. Tada galite užduoti keletą klausimų apie tekstą. Taigi, padedamas suaugusiojo, vaikas pats susikurs logišką įvykių grandinę darbe.
- Įspūdžių iš teksto apibendrinimas. Dar kartą reikia pasitarti su vaiku, ar jam patiko istorija. Tada suaugęs žmogus pats turi paaiškinti darbo prasmę.
- Iš naujo skaityti tekstą. Pirmoji reprodukcija buvo būtina, kad vaikas suprastų konkrečias akimirkas iš bendros informacijos. Po analizės ir pakartotinio klausymo kūdikis turėtų susidaryti bendrą istorijos vaizdą.
- Bendras perpasakojimas. Suaugęs žmogus pradeda atkurti tekstą, tada liepia vaikui tęsti perpasakojimą. Leidžiama padėti sunkiose vietose, tačiau jokiu būdu negalima pataisyti vaiko, kol jis nebaigs.
- Įsiminimas ir nepriklausomas atpasakojimas. Kad suprastumėte, ar kūrinys buvo įdėtas į vaiko galvą, turite pakviesti jį, kai jis grįžta iš darbo, perpasakoti tekstą kam nors kitam, pavyzdžiui, tėčiui.
Vyresniems vaikams tekstus galima rinktis ilgiau, tačiau juos reikia išardyti dalimis. Kiekviena ištrauka analizuojama panašiai kaip aukščiau aprašytas algoritmas.
Suaugusieji neturėtų nuvertinti atpasakojimo vaidmens vaiko mokymosi procese. Šis įgūdis daro didelę įtaką jo intelektinių ir kūrybinių sugebėjimų formavimui.