Turinys
«Knowledge is power». «Who owns the information, he owns the world.» Famous quotes say: you need to know as much as possible. But psychologists say there are four reasons why we prefer to remain in happy ignorance.
Nenorime žinoti, kad lygiai tokią pat suknelę kaimynė nupirko už pusę kainos. Bijome atsistoti ant svarstyklių po Naujųjų metų švenčių. Mes vengiame kreiptis į gydytoją, jei bijome baisios diagnozės, arba atidedame nėštumo testą, jei nesame tam pasiruošę. Floridos ir Kalifornijos universiteto psichologų grupė1 established — people tend to avoid information if it:
verčia keisti požiūrį į gyvenimą. Nusivylimas savo įsitikinimais ir įsitikinimais – skausmingas procesas.
reikalauja blogų veiksmų. Medicininė diagnozė, apimanti skausmingas procedūras, niekam nepatiks. Lengviau likti tamsoje ir išvengti nemalonių manipuliacijų.
sukelia neigiamas emocijas. We avoid information that can upset. Get on the scales after the New Year holidays — cause a feeling of guilt, find out about the infidelity of a partner — provoke shame and anger.
Kuo daugiau socialinių vaidmenų ir veiklos turime, tuo lengviau susidoroti su blogomis naujienomis.
Nepaisant to, panašiomis sąlygomis vieni žmonės mieliau žiūri į tiesą, o kiti nori likti nežinioje.
Tyrimo autoriai nustatė keturis veiksnius, verčiančius vengti blogų naujienų.
Kontroliuoti pasekmes
Kuo mažiau galime kontroliuoti blogų naujienų pasekmes, tuo didesnė tikimybė, kad stengsimės jų niekada nesužinoti. Ir atvirkščiai, jei žmonės mano, kad informacija padės pagerinti situaciją, jie jos neignoruos.
2006 metais Jameso A. Shepperdo vadovaujami psichologai atliko eksperimentą Londone. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: kiekvienai buvo pasakyta apie sunkią ligą ir pasiūlyta atlikti tyrimus diagnozei nustatyti. Pirmajai grupei buvo pasakyta, kad liga yra išgydoma, ir sutiko būti ištirta. Antrajai grupei buvo pasakyta, kad liga yra nepagydoma, ir ji pasirinko nesitirti.
Panašiai moterys yra labiau linkusios sužinoti apie savo polinkį sirgti krūties vėžiu, peržvelgusios literatūrą apie rizikos mažinimą. Perskaičius straipsnius apie negrįžtamus ligos padarinius, moterų noras pažinti savo rizikos grupę mažėja.
Stiprybės susidoroti
Klausiame savęs: ar galiu tvarkyti šią informaciją dabar? Jei žmogus supranta, kad neturi jėgų tai išgyventi, jam labiau patinka likti tamsoje.
Jei atidėliojame įtartino apgamo patikrinimą, teisindamiesi laiko stoka, tiesiog bijome sužinoti baisią diagnozę.
Strength to cope with difficult news comes from the support of family and friends, as well as well-being in other areas of life. The more social roles and activities we have, the easier it is to deal with bad news. Stresses, including positive ones — the birth of a child, a wedding — negatively affect the experience of traumatic information.2.
Informacijos prieinamumas
Trečias veiksnys, turintis įtakos apsaugai nuo informacijos, yra sunkumas ją gauti ar interpretuoti. Jei informacija gaunama iš šaltinio, kuriuo sunku pasitikėti arba per sunku interpretuoti, stengiamės to vengti.
2004 metais Misūrio universiteto (JAV) psichologai atliko eksperimentą ir išsiaiškino, kad mes nenorime žinoti apie savo partnerių seksualinę sveikatą, jei nesame tikri dėl informacijos tikslumo ir išsamumo.
Informacijos gavimo sunkumai tampa patogia dingstimi neišmokti to, ko nenorite žinoti. Jei įtartino apgamo patikrinimą atidedame, teisindamiesi laiko stoka, tiesiog bijome sužinoti baisią diagnozę.
Galimi lūkesčiai
Paskutinis veiksnys – lūkesčiai dėl informacijos turinio.. Įvertiname tikimybę, kad informacija bus neigiama arba teigiama. Tačiau lūkesčių veikimo mechanizmas yra dviprasmiškas. Viena vertus, mes ieškome informacijos, jei tikime, kad ji bus teigiama. Tai logiška. Kita vertus, informaciją dažnai norime žinoti būtent dėl didelės tikimybės, kad ji bus neigiama.
Tame pačiame Misūrio universitete (JAV) psichologai išsiaiškino, kad komentarus apie savo santykius mieliau išgirstame, jei tikimės teigiamų pastabų, o komentarų stengiamės vengti, jei manome, kad jie mums bus nemalonūs.
Tyrimai rodo, kad tikėjimas didele genetinių ligų rizika verčia žmones pasitikrinti. Lūkesčių vaidmuo yra sudėtingas ir pasireiškia kartu su kitais veiksniais. Jei nesijaučiame pakankamai stiprūs susidoroti su blogomis naujienomis, išvengsime laukiamos neigiamos informacijos.
Išdrįstame sužinoti
Sometimes we avoid information on trivial issues — we do not want to know about the weight gained or overpayment for the purchase. But we also ignore news in vital areas — about our health, work or loved ones. By remaining in the dark, we lose time that could be spent on correcting the situation. Therefore, no matter how scary it is, it is better to pull yourself together and find out the truth.
Sukurti planą. Pagalvokite, ką darysite blogiausiu atveju. Planas padės jaustis valdantis situaciją.
Pasinaudokite artimųjų palaikymu. Šeimos ir draugų pagalba taps atrama ir suteiks jėgų išgyventi blogą naujieną.
Atsisakykite pasiteisinimų. Dažnai neturime pakankamai laiko svarbiausiems dalykams, tačiau atidėliojimas gali brangiai kainuoti.
1 K. Sweeny ir kt. „Informacijos vengimas: kas, kas, kada ir kodėl“, Bendrosios psichologijos apžvalga, 2010, t. 14, № 4.
2 K. Fountoulakis ir kt. „Gyvenimo įvykiai ir didžiosios depresijos klinikiniai potipiai: skerspjūvio tyrimas“, Psichiatrijos tyrimai, 2006, t. 143.