Nevaisingumas (nevaisingumas)

Nevaisingumas (nevaisingumas)

Nevaisingumas – tai poros nesugebėjimas susilaukti vaiko. Kalbame apie nevaisingumą arba sterilumas kai dažnai lytinius santykius turinti ir kontracepcijos nevartojanti pora nesusilaukia vaikų bent metus (arba šešis mėnesius, kai moteriai vyresni nei 35 metai).

Kad moteris pastotų, būtina įvykių grandinė. Jo kūnas, o tiksliau jo kiaušidės, pirmiausia turi pagaminti ląstelęoocitas, kuris keliauja į gimdą. Ten, esant spermai, gali įvykti apvaisinimas. Sperma gali išgyventi 72 valandas moters reprodukcinėje sistemoje, o kiaušinėlis turi būti apvaisintas per 24 valandas po ovuliacijos. Po šių dviejų ląstelių susiliejimo susidaro kiaušinėlis, kuris implantuojamas į gimdą, kur jis galės vystytis.

Nevaisingumas gali būti labai sunkus poroms, kurios nori tapti tėvais, bet negali to padaryti. Šis nesugebėjimas gali turėti psichologinių pasekmių svarbu.

Yra daug nevaisingumo gydymo būdų, kurie gali žymiai padidinti poros galimybes tapti tėvais.

Paplitimas

Nevaisingumas yra labai bendras nes tai liečia nuo 10 % iki 15 % porų. Taigi CDC (Ligų kontrolės ir prevencijos centrai) Amerikiečiai patvirtina, kad beveik 1 iš 10 moterų turėtų sunkumų pastoti. 80–90 % moterų pastoja per 1 metus, o 95 % – per 2 metus.

Kanadoje, Kanados nevaisingumo suvokimo asociacijos (ACSI) duomenimis, beveik 1 iš 6 porų nepavyks pastoti vaiko per 1amžius metų, kai buvo nutraukta bet kokia kontracepcija.

Prancūzijoje, remiantis 2003 m. nacionaliniu perinataliniu tyrimu ir 2007–2008 m. epidemiologinės vaisingumo observatorijos duomenimis, beveik 1 iš 5 porų nevaisingumas pasireikš po 12 mėnesių be kontracepcijos. Apklausos duomenimis, 26% moterų pastojo jau 1ermėnesių be kontracepcijos ir 32%, daugiau nei po 6 mėnesių (įskaitant 18% po 12 mėnesių ir 8% po 24 mėnesių)3.

Nors duomenų trūksta, panašu, kad vis daugiau moterų patiria sunkumų pastoti ir jos užtrunka ilgiau. Aplinkos arba infekciniai veiksniai gali būti atsakingi už šią evoliuciją. Taip pat išskiriamas antsvoris. Taip pat turėtumėte žinoti, kad vaisingumas mažėjaamžius. Dabar moterys laukia savo 1er vaikas vis vėliau ir vėliau, o tai taip pat gali paaiškinti, kodėl nevaisingumo problemos vis dažnesnės.

Priežastys

Nevaisingumo priežastys yra labai įvairios ir gali turėti įtakos vyrams, moterims arba abiem partneriams. Trečdaliu atvejų nevaisingumas liečia tik vyrą, kitą trečdalį – tik moterį, galiausiai likusį trečdalį – abu.

Žmonėse

Vyrų nevaisingumą daugiausia lemia per maža spermatozoidų gamyba (oligospermija) arba visiškas spermos nebuvimas (azoospermija). Azospermija gali atsirasti dėl to, kad sėklidėse trūksta gamybos arba užsikimšę latakai, leidžiantys spermatozoidams migruoti. The sperma taip pat gali būti apsigimęs (teratospermija) arba nejudrus (astenospermija). Tada spermatozoidai nebegali pasiekti oocito ir į jį prasiskverbti. Žmogus taip pat gali nukentėti nuoCumshots anksti. Tada jis gali išsiveržti nuo menkiausio susijaudinimo, dažnai net prieš įsiskverbęs į savo partnerį. Dispareunija (skausmingi lytiniai santykiai moterims) taip pat gali užkirsti kelią įsiskverbimui. Tuo atveju'ejakuliacija retrogradinis, sperma siunčiama į šlapimo pūslę, o ne į išorę. Tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip pesticidų poveikis arba per dažnas karštis saunose ir sūkurinėse voniose, gali sumažinti vaisingumą, paveikdami spermos gamybą. Vyrų vaisingumą riboja ir bendresni sutrikimai, tokie kaip nutukimas, nesaikingas alkoholio ar tabako vartojimas. Galiausiai, tam tikri priešvėžiniai gydymo būdai, tokie kaip chemoterapija ir radioterapija, kartais riboja spermos gamybą.

Moterims

Nevaisingumo priežastys vėlgi kelios. Kai kurios moterys gali nukentėti nuoovuliacijos anomalijos. Ovuliacija gali nebūti (novuliacija) arba prastos kokybės. Esant šiems sutrikimams, oocitai nesigamina, todėl apvaisinimas negali įvykti. The kiaušintakiai, kurios yra tarp kiaušidžių ir gimdos ir leidžia embrionui migruoti į gimdos ertmę, gali užsikimšti (pavyzdžiui, salpingitas, vamzdelių uždegimas arba sukibimo problema po operacijos). Moteris gali sirgti endometrioze, gimdos fibroma ar policistinių kiaušidžių sindromu – hormonų pusiausvyros sutrikimu, dėl kurio kiaušidėse atsiranda cistų ir pasireiškiantis nereguliariomis mėnesinėmis bei nevaisingumu. Vaistai, tokie kaip vėžio gydymas, gali sukelti nevaisingumą. Skydliaukės problemos ir hiperprolaktinemija taip pat gali būti atsakingos. Šis prolaktino, hormono, esančio žindymo metu, kiekio padidėjimas gali turėti įtakos ovuliacijai.

Diagnozė

Nevaisingumo atveju būtina pabandyti surasti jo priežastį. Siūlomi įvairūs testai gali būti ilgi. Specialistai pradeda nuo bendros poros sveikatos būklės patikrinimo; jie taip pat kalba apie savo seksualinį gyvenimą. Maždaug trečdaliu atvejų poros nevaisingumas lieka nepaaiškinamas.

Le Huhnerio testas yra testas, kurį reikia atlikti praėjus kelioms valandoms po lytinio akto. Jis tikrina gimdos kaklelio gleivių kokybę – tai medžiaga, kurią gamina gimda, kuri leidžia spermatozoidams geriau judėti ir pasiekti gimdą.

Žmonėse, vienas pirmųjų tyrimų – išanalizuoti spermatozoidų turinį: spermatozoidų skaičių, judrumą, išvaizdą, anomalijas ir kt. spermograma. Jei nustatomi anomalijos, gali būti paprašyta atlikti lytinių organų ultragarsą arba kariotipo tyrimą. Gydytojai taip pat patikrina, ar ejakuliacija yra normali. Dažnai atliekami hormoniniai tyrimai, pavyzdžiui, testosterono tyrimas iš kraujo mėginio.

Moterims tikrinamas tinkamas reprodukcinių organų funkcionavimas. Gydytojas taip pat įsitikina, kad mėnesinių ciklas yra normalus. Kraujo tyrimai, skirti patikrinti esamų hormonų kiekį, gali įsitikinti, kad moteris gerai ovuliuoja. A histerosalpingografija leidžia gerai vizualizuoti gimdos ertmę ir kiaušintakius. Šis tyrimas leidžia dėl kontrastinio preparato injekcijos aptikti bet kokį vamzdelių užsikimšimą. A laparoskopija, įtarus nevaisingumą, gali būti paskirta operacija, kuri vizualizuoja pilvo vidų, taigi ir kiaušides, kiaušintakius bei gimdą. Tai gali padėti nustatyti endometriozę. Dubens organų ultragarsas taip pat gali aptikti gimdos, vamzdelių ar kiaušidžių anomalijas. Norint nustatyti genetinę nevaisingumo kilmę, gali prireikti genetinių tyrimų.

Palikti atsakymą