Krūminis nėštumas atsiranda dėl apvaisinimo metu įvykusio anomalijos, dėl kurios atsiranda nenormalus placentos vystymasis. Yra dviejų tipų molinis nėštumas:

• visiškas krūminis nėštumas (arba visiškas hidatidiforminis apgamas) atsiranda dėl apvaisinimo tarp kiaušialąstės su branduoliu (be branduolio, todėl be genetinės medžiagos) ir vieno ar dviejų haploidinių spermatozoidų (turinčių po vieną kiekvienos chromosomos kopiją). Šio nėštumo produkte nėra embriono, o tik placenta, kuri išsivysto daugybinių cistų (vadinamų „vynuogių spiečiu“) pavidalu.
• dalinis krūminis nėštumas (arba dalinis hidatidiforminis apgamas) atsiranda dėl apvaisinimo tarp normalaus kiaušinėlio ir dviejų spermatozoidų arba nenormalaus spermatozoidų. Embrionas yra, bet jis nėra gyvybingas, o placenta vystosi neįprastai.

Abiem atvejais kiaušinėlis neturi visos genetinės medžiagos, todėl nėštumas pasmerktas nesėkmei.

Krūminis nėštumas gali pasireikšti įvairiomis formomis:

• savo tipiška forma sukelia gana stiprų kraujavimą, atsakingą už anemiją ir gimdos tūrio padidėjimą. Kartais pastebimas nėštumo požymių padidėjimas arba nėštumo toksemija. Endovaginalinis dubens ultragarsas, po kurio nustatomas bendras hCG kiekis serume, leis diagnozuoti molinį nėštumą.
• spontaniško persileidimo forma. Tuomet būtent kuretažo produkto patologija leis diagnozuoti krūminį nėštumą.
• besimptomės formos krūminis nėštumas bus nustatytas atsitiktinai ultragarsu.

Pavadinimo trečioji pastraipa

Kokia parama?

Trečia pastraipa

Visiškas ar nepilnas, krūminis nėštumas neperspektyvus, todėl būtina skubiai evakuoti nėštumo produktą. Tai atliekama ultragarsu kontroliuojant atliekamą gimdos aspiraciją. Nėštumo produkto anatomopatologija dažniausiai atliekama siekiant diagnozuoti apgamo tipą.

Per 15 dienų po aspiracijos sistemingai atliekamas ultragarsinis patikrinimas, siekiant patikrinti, ar nėra susilaikymo – dažnos krūminio nėštumo komplikacijos. Sulaikymo atveju bus atliktas antras aspiracija.

Po apgamo evakuacijos hCG lygis yra atidžiai stebimas kas savaitę atliekamo kraujo tyrimo greičiu. Šis stebėjimas turi būti tęsiamas, kai rodiklis buvo paneigtas (ty 3 neigiami rodikliai iš eilės):

• 6 mėnesiams esant daliniam hidatidiforminiam apgamui;
• 12 mėnesių esant visiškam hidatidiforminiam apgamui;
• 6 mėnesiams, jei, esant visiškam hidatidiforminiam apgamui, hCG lygis tampa neigiamas per 8 savaites (2).

Sustingęs ar net didėjantis hCG lygis rodo gestacinį trofoblastinį auglį, krūminio nėštumo komplikaciją, paveikiančią beveik 15 % pilnų apgamų ir 0,5–5 % dalinių apgamų (3). Pasitaiko, kad krūminis audinys lieka gimdoje, dauginasi ir virsta daugiau ar mažiau agresyviu naviko audiniu, galinčiu įsiveržti į gimdos sieneles, o kartais ir tolimus organus. Tai vadinama invaziniu apgamu arba choriokarcinoma. Tada bus atliktas patikrinimas ir, atsižvelgiant į rezultatus, bus paskirta chemoterapija. Atsižvelgiant į naviko riziką (nustatytą pagal FIGO 2000 balą), išgydymo greitis yra nuo 80 iki 100 % (4). Pasibaigus gydymui, 12–18 mėnesių rekomenduojamas stebėjimo laikotarpis kas mėnesį vartojant hCG dozę.

Kai tik baigsis apgamo stebėjimas, galima pradėti naują nėštumą. Pakartotinio krūminio nėštumo rizika yra maža: nuo 0,5 iki 1% (5).

Atsiradus trofoblastiniam navikui, gydymas chemoterapija vaisingumui įtakos nedaro. Todėl pasibaigus stebėjimo laikotarpiui galimas kitas nėštumas. Tačiau hCG hormono dozavimas bus atliekamas 3 nėštumo mėnesius, o vėliau – du laikotarpius, kuriems kyla ligos pasikartojimo rizika.