Vos vienas trumpas klipas, nufilmuotas paprastoje mokykloje Tekančios saulės šalyje, viską sustato į savo vietas.
„YouTube“ paskelbtą vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau nei 16 mln. Ne, tai ne naujas Olgos Buzovos klipas. Šis kanalas turi tik 14 tūkstančių prenumeratorių. O neįtikėtinai populiarus vaizdo įrašas pasakoja, kaip Japonijoje pietauja moksleiviai.
"Ar jums patinka mokyklinis maistas?" – klausia balsas. "Kaip!" – vienu balsu atsako vaikai. Jie atsakingai žiūri į pietus. Skirkite tam 45 minutes – tiek pat, kiek trunka pamoka. Vaikai neina į valgomąjį. Pats maistas ateina į jų klasę. Bet pirmiausia pirmiausia.
Pagrindinis vaizdo įrašo veikėjas yra penktos klasės mokinys Yui. Ji į mokyklą atsineša priešpiečių kilimėlį, savo lazdeles, dantų šepetėlį ir puodelį burnai išsiskalauti. Be to, mergina portfelyje turi servetėlę – ne popierinę, o tikrą.
Yui eina į mokyklą su minia klasės draugų. Tai taip pat yra japonų gyvenimo būdo tradicijos dalis: vaikščioti į mokyklą. Vaikai susirenka į grupes, vienas iš tėvų juos išlydi. Čia nėra įprasta vežtis vaiką automobiliu.
Praleiskime pirmąsias pamokas ir eikime tiesiai į virtuvę. Penki virėjai kiekvienai klasei sukrauna maistą į puodus ir dėžes, krauna į vežimus. Turi būti pamaitinta 720 žmonių. Netrukus atvyks palydovai – nuveš pietus klasės draugams.
Pamokos pabaigoje vaikai „padengia“ sau stalus: pasitiesia staltiesės kilimėlį, dėlioja lazdeles. Kiekvienas užsideda specialius chalatus, kepures, po kuriomis slepia plaukus, kaukes. Kruopščiai nusiplaukite rankas ir patrinkite delnus antibakteriniu geliu. Ir tik tada palydovai eina pavalgyti. Privaloma ritualo dalis – padėkoti šefams už skanius pietus. Taip, net prieš jiems bandant.
Klasėje taip pat tvarkosi patys: pila sriubą, dėlioja bulvių košę, dalija pieną, duoną. Tada mokytojas pasakoja, iš kur atkeliavo maistas lėkštėse. Šiandien pietums patiekiamas bulves augino moksleiviai: prie mokyklos įrengtas daržas. Be bulvių košės bus kepama žuvis su kriaušių padažu, daržovių sriuba – panaši į mūsų kopūstų sriubą, tik ant vandens, o ne sultinio. Šalia esančiame ūkyje auga kriaušės, žuvis – nieko iš toli nesineša, pirmenybę teikia vietinei produkcijai. Kitais metais dabartiniai penktokai bulves užsiaugins patys. Tuo tarpu jie valgo tą, kurį pasodino šeštokai.
Liko dvi dėžutės pieno, kelios porcijos bulvių ir sriubos. Jų vaikai žais „akmuo-popierius-žirkles“ – nieko nereikia prarasti! Ir net pieno dėžutes vaikai tada išlanksto, kad būtų patogiau supakuoti ir išsiųsti perdirbti.
Vakarienė baigta – visi vieningai valosi dantis. Taip, ir mokytojas taip pat.
Tai viskas – belieka nuvalyti stalus ir sutvarkyti: šluoti, valyti grindis klasėje, laiptinėje, net tualete. Vaikai visa tai daro patys. Ir įsivaizduokite, nei patys vaikinai, nei jų tėvai tam neprieštarauja.
Toks ritualas, pasak pačių japonų, formuoja sveiką gyvenimo būdą apskritai, o ypač sveiką požiūrį į maistą. Daržovės ir vaisiai turi būti sezoniniai, visi produktai – vietiniai. Jei įmanoma, žinoma. Kiekvienas turėtų suprasti, kad pietūs – tai ne tik produktų rinkinys, tai ir kažkieno darbas. Tai turi būti gerbiama. Ir atminkite, kad ant stalo nėra saldumynų, sausainių ar kitų kenksmingų dalykų. Cukraus kiekis sumažintas iki minimumo: manoma, kad gliukozės iš vaisių organizmui pakanka. Tai nepaprastai naudinga dantims. Kalbant apie figūrą.
Štai atsakymas – kodėl japonų vaikai laikomi sveikiausiais pasaulyje. Kad ir kaip banaliai skambėtų bendra tiesa, ji nenustoja būti teisinga dėl to: „Tu esi tai, ką valgai“.