Revaskuliarizacija – tai chirurginių procedūrų rinkinys, skirtas kraujotakai atkurti. Sutrikusi kraujotaka, dalinė ar visiška, gali būti koronarinio sindromo pasekmė.

Revaskuliarizacija apima keletą metodų, naudojamų koronariniam sindromui gydyti. Tai chirurginės procedūros, kuriomis siekiama atkurti kraujotaką. Kraujo apytakos pakitimas gali būti dalinis arba visiškas. Revaskuliarizacija pastaraisiais metais pagerino pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, gyvenimo kokybę ir gyvenimo trukmę. Yra įvairių koronarinio sindromo tipų, kuriems gali būti taikoma revaskuliarizacija.

Ūminis koronarinis sindromas

Ūminis koronarinis sindromas atsiranda dėl dalinio ar visiško arterijos užsikimšimo. Ši kliūtis atsiranda dėl ateromos plokštelių, kurios yra įvairių elementų, tokių kaip riebalai, kraujas, pluoštinis audinys arba kalkių nuosėdos, sankaupos ant vidinės arterijos sienelės. Ateromos plokštelės dažniausiai yra blogojo cholesterolio, diabeto, tabako, hipertenzijos ar nutukimo pasekmė. Kartais nulūžta plokštelės gabalėlis, dėl kurio susidaro kraujo krešulys, užkemšamas arteriją. Ūminis koronarinis sindromas apima du skirtingus širdies ir kraujagyslių reiškinius:

• Krūtinės angina arba krūtinės angina yra dalinis arterijos užsikimšimas. Pagrindinis simptomas yra krūtinkaulio skausmas, pavyzdžiui, veržimas, spaustukas krūtinėje. Krūtinės angina gali pasireikšti ramybės būsenoje arba ją sukelti fizinis krūvis ar emocijos, o ilsintis ji išnyksta. Abiem atvejais svarbu skambinti 15;
• Miokardo infarktas arba širdies priepuolis yra visiškas arterijos užsikimšimas. Miokardas yra širdies raumuo, atsakingas už susitraukimą. Širdies priepuolis jaučiamas kaip spaustukas krūtinėje ir jį reikia skubiai gydyti.

Lėtinis koronarinis sindromas

Lėtinis koronarinis sindromas yra stabili širdies liga. Tai gali būti stabilizuota krūtinės angina, kurios reikia nepaisant bet kokių tolesnių priemonių, įskaitant simptomų gydymą ir prevenciją, siekiant išvengti kito priepuolio. 2017 m. Prancūzijoje ji paveikė 1,5 mln.

Esant ūminiam koronariniam sindromui, gydytojai skubiai atliks revaskuliarizaciją, siekdami kuo labiau atstatyti kraujotaką iš dalies ar visiškai užsikimšusioje arterijoje.

Lėtinio koronarinio sindromo atveju revaskuliarizacija atliekama, jei laukiama nauda yra didesnė už riziką pacientui. Tai gali būti atliekama dviem tikslais:

• krūtinės anginos simptomų sumažėjimas arba išnykimas;
• sumažinti rimtų širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip infarktas ar širdies nepakankamumas, riziką.

Revaskuliarizacija gali būti atliekama dviem būdais: vainikinių arterijų šuntavimo operacija arba angioplastika.

Koronarinio šuntavimo operacija

Koronarinio šuntavimo operacija apima kraujotakos aplinkkelio sukūrimą, kad širdis būtų aprūpinama pakankamai kraujo. Tam prieš užblokuotą sritį implantuojama arterija arba vena, kad kraujotaka galėtų apeiti kliūtį. Arterija arba vena dažniausiai paimama iš paciento. Užkimštą segmentą galima apeiti ir kraujagyslės protezu.

Angioplastika

Angioplastika apima kateterio arba mažo zondo įvedimą į riešo ar kirkšnies arteriją. Tada zondas leidžia įvesti nedidelį balioną, kuris bus pripūstas kliūties lygyje. Balionas padidina arterijos skersmenį ir išstumia krešulį. Šis manevras atkuria kraujotaką išėmus balioną. Daugeliu atvejų angioplastika yra kartu su stento įdėjimu. Tai maža spyruoklė, kuri įkišama į arteriją, kad ji būtų atvira.

Sergant krūtinės angina arba krūtinės angina, revaskuliarizacija atliekama per 6–8 valandas po obstrukcijos, kad būtų išvengta toksinų išsiskyrimo atitinkamoje srityje ir išvengta galimo poveikio motinėlėms.

Kraujo cirkuliacija atsinaujina kiek įmanoma normaliai, su trumpesniu ar ilgesniu uždelsimu, priklausomai nuo obstrukcijos sunkumo. Gydymas taikomas siekiant sumažinti simptomus ir užkirsti kelią kito priepuolio atsiradimui ar širdies ir kraujagyslių ligos pablogėjimui. Visais atvejais taip pat rekomenduojama reguliariai stebėti kardiologą.

Norint sumažinti naujos obstrukcijos riziką, svarbu kiek įmanoma kontroliuoti rizikos veiksnius:

• metimas rūkyti;
• kontroliuoti diabetą;
• blogojo cholesterolio kontrolė;
• subalansuota arterinė hipertenzija.

Nepageidaujamas revaskuliarizacijos poveikis priklauso nuo naudojamos technikos, taip pat nuo kardiologo atliekamo gydymo pobūdžio. Pajutus vieną ar kitą simptomą, svarbiausia pasikalbėti su gydytoju.