Autorius - Denisas Chizhas
Savaitgalį išėjau pasivaikščioti su draugu. Jie pasiėmė jos sūnų, kad pasivaikščiojimo metu nuvežtų jį į pamoką vietiniame poilsio centre. Mano sūnui 8 metai, jis gyvena su mama. Kai kas nors kitas atsiduria mamos dėmesio lauke, sūnus pradeda veikti, atkreipti į save dėmesį.
Kultūros namuose atsidūrėme likus valandai iki pamokų pradžios, po kurių užsimezgė įdomus mamos ir sūnaus dialogas. Tuo pačiu mama visą laiką išliko rami, nors kartais norėdavau vaikui pritaikyti neadekvačias auklėjimo priemones:
Mergina: „Ar eisi su mumis toliau pasivaikščioti, o tada vėl tave čia atvešime? O gal lauksite, kol čia prasidės pamoka, o mes pasivaikščiosime be jūsų?
Vaikas (pavargęs): „Nenoriu išeiti“.
Mergina: „Gerai, tada mes eisime pasivaikščioti su Denisu, o tu lauksi pamokų pradžios čia“.
Vaikas (kaprizingai): "Nenoriu būti vienas, man vienam nuobodu!"
Mergina: „Tada eime, pasivaikščiok su mumis“.
Vaikas (su prasidėjusiu pykčiu): „Aš tau sakiau, aš pavargau!
Mergina: „Nuspręskite, ko norite labiau: pasivaikščiokite su mumis ar atsisėskite ir atsipalaiduokite čia. Mes norime pasivaikščioti, todėl nesėdėsime čia su tavimi.
Vaikas (piktai): „Aš tavęs niekur neleisiu!
Mergina: „Gerai, palauk čia pamokų pradžios, o mes eisime pasivaikščioti“.
Nepaisant besitęsiančių emocinių vaiko veiksmų, išėjome iš poilsio centro ir išėjome pasivaikščioti. Po 2 minučių, kai buvome kitoje aikštės pusėje, mama sulaukė sūnaus skambučio. Prašė duoti pinigų lošimo automatams, kad laukdamas turėtų ką veikti.
Mergina: „Gerai, mes jau atsikraustėme nuo rūmų, stovime kitoje aikštės pusėje, ateik pas mus ir aš tau duosiu pinigų“.
Vaikas išbėgo iš rūmų, apsižiūrėjo, susirado mus ir pradėjo mojuoti ranka, kad mama eitų pas jį. Atsakydama mergina ėmė mojuoti ranka, kad pas ją ateitų sūnus. Į ką sūnus pradėjo šokinėti (matyt, vaizduodamas pyktį), ir energingai kviesti prie savęs mamą. Tai truko apie dešimt sekundžių, po to mergina nusisuko nuo sūnaus ir pasakė man: „Eime“. Nuėjome ir po pusės minutės dingome už kampo. Po minutės antras skambutis iš jo sūnaus:
Vaikas (kaprizingai): „Kodėl tu neatėjai pas mane?
Mergina: „Nes jums reikia pinigų automatams. Sakiau tau, kaip tu gali juos iš manęs gauti: ateik pas mane ir pasiimk. Tu nenorėjai eiti pas mane, tai tavo pasirinkimas, tu pats padarei taip, kad nežaisi lošimo automatais.
Tuo dialogas baigėsi ir aš padariau išvadą, kad man reikia dažniau praktikuotis, kaip valdyti vaikų manipuliacijas. Kol kas emociškai trūkčioju nuo tokių vaikiškų „gudrybių“.