Kiek mokslininkai, verslininkai ir didelių įmonių vadovai pritaria sparčiai technologijų plėtrai, kaip jie mato mūsų ateitį ir kaip jie susiję su savo duomenų privatumu?
technooptimistai
- Ray Kurzweil, „Google“ technologijų vadovas, futuristas
„Dirbtinis intelektas nėra ateivių invazija iš Marso, tai žmogaus išradingumo rezultatas. Tikiu, kad technologijos ilgainiui bus integruotos į mūsų kūnus ir smegenis ir galės padėti mūsų sveikatai.
Pavyzdžiui, sujungsime savo neokorteksą su debesimi, tapsime protingesni ir sukursime naujų žinių, kurios mums anksčiau nebuvo žinomos. Tokia yra mano ateities vizija, mūsų plėtros scenarijus iki 2030 m.
Mes darome mašinas išmanesnes ir jos padeda mums išplėsti savo galimybes. Žmonijos susiliejimas su dirbtiniu intelektu nėra nieko radikalaus: tai vyksta dabar. Šiandien pasaulyje nėra vieno dirbtinio intelekto, tačiau yra apie 3 milijardai telefonų, kurie taip pat yra dirbtinis intelektas“ [1].
- Peteris Diamandis, „Zero Gravity Corporation“ generalinis direktorius
„Kiekviena galinga technologija, kurią kada nors sukūrėme, yra naudojama tiek gėriui, tiek blogiui. Tačiau pažvelkite į duomenis per ilgą laikotarpį: kiek sumažėjo maisto gamybos sąnaudos vienam žmogui, kiek pailgėjo gyvenimo trukmė.
Nesakau, kad dėl naujų technologijų kūrimo problemų nekils, bet apskritai jos daro pasaulį geresnį. Man tai yra gyvenimo gerinimas milijardams žmonių, atsidūrusių sunkioje gyvenimo situacijoje, ant išlikimo slenksčio.
Iki 2030 m. automobilių nuosavybė taps praeitimi. Savo garažą paverssite laisvu miegamuoju, o važiuojamąją dalį – rožių sodu. Ryte po pusryčių eisite prie lauko durų: dirbtinis intelektas žinos jūsų tvarkaraštį, pamatys, kaip judate, ir paruoš autonominį elektromobilį. Kadangi praėjusią naktį nemiegojote pakankamai, ant galinės sėdynės jums bus paguldyta lova – taip pakeliui į darbą išsivaduosite iš miego trūkumo.
- Michio Kaku, amerikiečių fizikas teorinis, mokslo populiarintojas ir futuristas
„Technologijų naudojimo nauda visuomenei visada bus didesnė už grėsmes. Esu tikras, kad skaitmeninė transformacija padės panaikinti šiuolaikinio kapitalizmo prieštaravimus, susidoroti su jo neefektyvumu, atsikratyti tarpininkų buvimo ekonomikoje, kurie neprideda jokios realios vertės nei verslo procesams, nei grandinei tarp gamintojo ir vartotojo.
Pasitelkę skaitmenines technologijas, žmonės tam tikra prasme galės pasiekti nemirtingumą. Bus galima, tarkime, surinkti viską, ką žinome apie garsų mirusį žmogų, ir remiantis šia informacija padaryti jo skaitmeninę tapatybę, papildant ją tikrovišku holografiniu vaizdu. Skaitmeninį identitetą gyvam žmogui padaryti bus dar lengviau, nuskaitant informaciją iš jo smegenų ir sukuriant virtualų dublį“ [3].
- Elonas Muskas, verslininkas, „Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas
„Mane domina dalykai, kurie keičia pasaulį arba turi įtakos ateičiai, ir nuostabios, naujos technologijos, kurias matai ir stebiesi: „Oho, kaip tai atsitiko? Kaip tai įmanoma? [keturi].
- Jeffas Bezosas, „Amazon“ įkūrėjas ir generalinis direktorius
„Kalbant apie kosmosą, naudoju savo išteklius, kad naujos kartos žmonės galėtų padaryti dinamišką verslo proveržį šioje srityje. Manau, kad tai įmanoma ir tikiu, kad žinau, kaip sukurti šią infrastruktūrą. Noriu, kad tūkstančiai verslininkų galėtų padaryti nuostabių dalykų kosmose, žymiai sumažindami prieigos už Žemės ribų kainą.
„Trys svarbiausi dalykai mažmeninėje prekyboje yra vieta, vieta, vieta. Trys svarbiausi dalykai mūsų vartotojų verslui yra technologijos, technologijos ir technologijos.
- Michailas Kokorichas, „Momentus Space“ įkūrėjas ir generalinis direktorius
„Tikrai laikau save technooptimistu. Mano nuomone, technologijos juda link žmonių gyvenimo ir socialinės sistemos gerinimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, nepaisant problemų, susijusių su privatumu ir galima žala – pavyzdžiui, jei kalbame apie uigūrų genocidą Kinijoje.
Technologijos mano gyvenime užima didelę vietą, nes iš tikrųjų jūs gyvenate internete, virtualiame pasaulyje. Kad ir kaip apsaugotumėte savo asmens duomenis, jie vis tiek yra gana vieši ir negali būti visiškai paslėpti.
- Ruslanas Fazlijevas, elektroninės prekybos platformos ECWID ir X-Cart įkūrėjas
„Visa žmonijos istorija yra technooptimizmo istorija. Tai, kad būdamas 40-ies vis dar esu laikomas jaunu žmogumi, įmanoma technologijų dėka. Tai, kaip dabar bendraujame, taip pat yra technologijų pasekmė. Šiandien bet kurią prekę galime gauti per vieną dieną, neišeidami iš namų – anksčiau apie tai net svajoti nedrįsdavome, tačiau dabar technologijos veikia ir tobulėja kiekvieną dieną, taupydamos mūsų laiko išteklius ir suteikdamos dar neregėtą pasirinkimą.
Asmens duomenys yra svarbūs ir, žinoma, esu už tai, kad jie būtų kuo labiau apsaugoti. Tačiau efektyvumas ir greitis yra svarbiau nei iliuzinė asmens duomenų apsauga, kuri ir taip yra pažeidžiama. Jei galiu paspartinti tam tikrą procesą, be jokių problemų dalinuosi savo asmenine informacija. Tokios korporacijos kaip „Big Four GAFA“ („Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“), manau, galite pasitikėti savo duomenimis.
Esu prieš šiuolaikinius duomenų apsaugos įstatymus. Nuolatinio sutikimo dėl jų perdavimo reikalavimas verčia vartotoją praleisti valandas savo gyvenimo spustelėdamas slapukų sutartis ir naudodamasis asmeniniais duomenimis. Tai sulėtina darbo eigą, bet iš tikrųjų niekaip nepadeda ir vargu ar tikrai apsaugos nuo jų nutekėjimo. Išugdomas aklumas pritarimo dialogams. Tokie asmens duomenų apsaugos mechanizmai yra neraštingi ir nenaudingi, jie tik trukdo vartotojui dirbti internete. Mums reikia gerų bendrųjų numatytųjų parametrų, kuriuos vartotojas galėtų suteikti visoms svetainėms ir patvirtintų tik išimtis.
- Elena Behtina, „Delimobil“ generalinė direktorė
„Žinoma, aš esu technooptimistas. Manau, kad technologijos ir skaitmeninės technologijos labai supaprastina mūsų gyvenimą, padidina jos efektyvumą. Tiesą sakant, nematau jokių grėsmių ateityje, kai mašinos užvaldys pasaulį. Manau, kad technologijos mums yra didžiulė galimybė. Mano nuomone, ateitis priklauso neuroniniams tinklams, dideliems duomenims, dirbtiniam intelektui ir daiktų internetui.
Esu pasirengęs pasidalinti savo neasmeniniais duomenimis, kad gaučiau geriausias paslaugas ir mėgaučiausi jų vartojimu. Šiuolaikinėse technologijose yra daugiau naudos nei rizikos. Jie leidžia pritaikyti didžiulį paslaugų ir produktų pasirinkimą pagal kiekvieno asmens poreikius, sutaupydami jam daug laiko.
Technorealistai ir technopessimistai
- Pranciškus, popiežius
„Internetas gali būti naudojamas kuriant sveiką ir bendrą visuomenę. Socialinė žiniasklaida gali prisidėti prie visuomenės gerovės, bet taip pat gali sukelti poliarizaciją ir individų bei grupių atsiskyrimą. Tai yra, šiuolaikinis bendravimas yra Dievo dovana, kuri reiškia didelę atsakomybę“ [7].
„Jei technologinė pažanga taptų bendrojo gėrio priešu, tai sukeltų regresą – į barbariškumo formą, kurią diktuoja stipriausiųjų galia. Bendrasis gėris negali būti atskirtas nuo kiekvieno individo konkretaus gėrio“ [8].
- Yuval Noah Harari, futuristas rašytojas
„Automatizacija greitai sunaikins milijonus darbo vietų. Žinoma, jų vietą užims naujos profesijos, tačiau dar nežinia, ar žmonės sugebės greitai įgyti reikiamus įgūdžius“.
„Aš nesistengiu stabdyti technologinės pažangos. Vietoj to stengiuosi bėgti greičiau. Jei „Amazon“ tave pažįsta geriau nei tu pats, tada žaidimas baigtas.
„Dirbtinis intelektas daugelį gąsdina, nes netiki, kad jis liks paklusnus. Mokslinė fantastika daugiausia lemia galimybę, kad kompiuteriai ar robotai taps sąmoningi – ir netrukus jie bandys nužudyti visus žmones. Tiesą sakant, nėra pagrindo manyti, kad dirbtinis intelektas ugdys sąmonę tobulėjant. Mes turėtume bijoti dirbtinio intelekto būtent todėl, kad jis tikriausiai visada paklus žmonėms ir niekada nesukils. Jis nepanašus į bet kurį kitą įrankį ir ginklą; jis tikrai leis ir taip galingoms būtybėms dar labiau įtvirtinti savo galią“ [10].
- Nicholas Carr, amerikiečių rašytojas, Kalifornijos universiteto dėstytojas
„Jei nebūsime atsargūs, protinio darbo automatizavimas, keisdamas intelektinės veiklos pobūdį ir kryptį, galiausiai gali sugriauti vieną iš pačios kultūros pamatų – mūsų troškimą pažinti pasaulį.
Kai nesuprantamos technologijos tampa nematomos, reikia saugotis. Šiuo metu jos prielaidos ir ketinimai prasiskverbia į mūsų pačių norus ir veiksmus. Nebežinome, ar programinė įranga mums padeda, ar ji mus valdo. Mes vairuojame, bet negalime būti tikri, kas iš tikrųjų vairuoja“ [11].
- Sherry Turkle, Masačusetso technologijos instituto profesorė socialinė psichologė
„Dabar mes pasiekėme „robotinį momentą“: tai taškas, kai svarbius žmonių santykius perkeliame į robotus, ypač sąveiką vaikystėje ir senatvėje. Mes nerimaujame dėl Aspergerio ligos ir to, kaip bendraujame su tikrais žmonėmis. Mano nuomone, technologijų mylėtojai tik žaidžia su ugnimi“ [12].
„Aš nesu prieš technologijas, aš už pokalbį. Tačiau dabar daugelis iš mūsų esame „vieni kartu“: vienas nuo kito atskirti technologijų“ [13].
- Dmitrijus Chuiko, vienas iš Whoosh įkūrėjų
„Esu labiau technorealistas. Aš nesiekiu naujų technologijų, jei jos neišsprendžia konkrečios problemos. Šiuo atveju įdomu pabandyti, bet aš pradedu naudoti technologijas, jei jos išsprendžia konkrečią problemą. Pavyzdžiui, aš taip išbandžiau Google akinius, bet neradau jiems panaudojimo ir nenaudojau.
Suprantu, kaip veikia duomenų technologijos, todėl nesijaudinu dėl savo asmeninės informacijos. Yra tam tikra skaitmeninė higiena – taisyklių rinkinys, kuris apsaugo: tie patys skirtingi slaptažodžiai skirtingose svetainėse.
- Jaron Lanier, futuristas, biometrijos ir duomenų vizualizacijos mokslininkas
„Požiūris į skaitmeninę kultūrą, kurio nekenčiu, tikrai pavers visas pasaulio knygas viena, kaip pasiūlė Kevinas Kelly. Tai galėtų prasidėti jau kitą dešimtmetį. Pirma, „Google“ ir kitos įmonės nuskaitys knygas į debesį kaip Manheteno kultūros skaitmeninimo projekto dalį.
Jei prieiga prie knygų debesyje bus per vartotojo sąsajas, tada prieš save matysime tik vieną knygą. Tekstas bus suskirstytas į fragmentus, kuriuose bus užgožtas kontekstas ir autorystė.
Taip jau vyksta su didžiąja dalimi mūsų vartojamo turinio: dažnai nežinome, iš kur kilo cituojama naujiena, kas parašė komentarą ar kas sukūrė vaizdo įrašą. Šios tendencijos tęsinys leis mums atrodyti kaip viduramžių religinės imperijos ar Šiaurės Korėja, vienos knygos visuomenė.
Taip pat užsiprenumeruokite „Trends Telegram“ kanalą ir gaukite naujausias tendencijas bei prognozes apie technologijų, ekonomikos, švietimo ir inovacijų ateitį.