Kodėl vengiame lankytis pas ginekologą: 5 pagrindinės priežastys

1. Gėda

Vienas pagrindinių jausmų, dažniausiai trukdančių moterims patekti į gydytojo kabinetą – gėda. Man gėda diskutuoti apie savo seksualinį gyvenimą: jo buvimą ar nebuvimą, ankstyvą ar vėlyvą pradžią, partnerių skaičių. Man gėda ir gėda dėl pačios apžiūros procedūros, gėda dėl savo išvaizdos (papildomo svorio, epiliacijos nebuvimo), dėl anatominės sandaros ypatybių (asimetriškos, hipertrofuotos, pigmentuotos mažosios ar didžiosios lytinės lūpos, nemalonus kvapas).

Svarbu suprasti, kad ne vienas ginekologas atkreips dėmesį į plaukų šalinimo trūkumą ar kitus moterį trikdančius veiksnius. Gydytojas orientuojasi tik į patologinių būklių diagnostiką ir bendrą sveikatos įvertinimą, bet ne į estetinius komponentus.

2. Baimė

Kažkas tiriamas pirmą kartą ir bijo nežinomybės, kažkas bijo skausmo dėl ankstesnės blogos patirties, kažkas nerimauja, kad išgirs nemalonią diagnozę... Pridėkime čia moralinio ir fizinio pažeminimo baimę. Daugelis pacientų skundžiasi, kad nėštumo ir gimdymo džiaugsmą užgožia grubus medicinos darbuotojų požiūris.

Visos šios baimės dažnai veda prie to, kad moterys kreipiasi į gydytojus pažengusiomis ligomis ir tuo pačiu bijo išgirsti kažką panašaus į „kur tu buvai anksčiau“, „kaip tu galėjai save privesti iki tokios būsenos“. Tai yra, iš pradžių pacientas atideda eiti pas gydytoją, bijodamas išgirsti diagnozę, o paskui – bijodamas pasmerkimo.

3. Nepasitikėjimas

Dažnai atsitinka taip, kad moterys nenori eiti į valstybinę kliniką su ilgomis eilėmis ir kartais šmaikščiu personalo požiūriu, o privačių gydymo įstaigų gydytojais nepasitiki – atrodo, kad gydytojas tikrai privers imti be reikalo, bet mokami tyrimai, paskirs tyrimus, kurie nebūtini, nustatys neteisingą diagnozę ir gydys nesamas ligas.

4. Neraštingumas

„Kodėl turėčiau eiti pas gydytojus? Man niekas neskauda“, „Aš negyvenu seksualinio gyvenimo – vadinasi, man nereikia lankytis pas ginekologą“, „Jau 20 metų be vyro, ką čia matyti“, „Turiu vieną seksualinį partnerį Aš juo pasitikiu, kam eiti pas gydytoją ”,„ Girdėjau, kad ech gali pakenkti vaikui, todėl nedarau echoskopijos “,„ Kol maitinu, negaliu pastoti – tai kodėl vėluoju ? pats ten nelįsk; Vis dar laukiu, kol praeis“… Štai tik keletas klaidingų nuomonių, kuriomis vadovaujasi pacientės, atidėliodamos planuotą vizitą pas ginekologą.

Idealiu atveju svarbu ugdyti žmones – ir moteris, ir vyrus – nuo ​​mokyklos, būtina formuoti ligonių ambulatorinio stebėjimo kultūrą. Pas ginekologą būtina planuotai, be nusiskundimų, kartą per metus, tokiu pat dažniu daryti dubens organų ir pieno liaukų echoskopiją, citologinius tepinėlius iš gimdos kaklelio (gimdos kaklelio vėžio patikrą), nesant žmogaus papilomos viruso, svarbu vartoti bent kartą per trejus metus iki 30 metų ir bent kartą per penkerius metus iki 69 metų. Nepriklausomai nuo to, ar moteris yra seksualiai aktyvi ir menstruacijų, įprastas patikrinimas rodomas kiekvienam.

5. Gydytojo abejingumas

Pacientų gynėjų lygos teigimu, „90% konfliktų kyla dėl to, kad gydytojas nesugeba ar nenori paaiškinti informacijos apie paciento ar jo artimųjų sveikatos būklę“. Tai yra, mes kalbame ne apie nekokybišką medicininę priežiūrą, ne apie neteisingą diagnozę ir paskirtą gydymą, o apie pacientui nesuteiktą laiką, dėl kurio jis neteisingai arba nevisiškai supranta, kas su juo vyksta. .

79 proc. gydytojai nepaaiškina vartojamų terminų reikšmės, o pacientai nepasako, ar teisingai suprato tai, ką išgirdo (gydytojas tai paaiškina tik 2 proc. atvejų).

Gydytojo ir paciento sąveikos ypatumai Rusijoje

Norėdami suprasti, kodėl taip nutinka, pažvelkime į istoriją. XNUMX amžiuje pagrindinis diagnozės nustatymo būdas buvo kruopštus anamnezės rinkimas, o pagrindinis gydymo metodas – gydytojo žodis, pokalbis. XX-XXI amžiuje medicina padarė didžiulį proveržį: išryškėjo instrumentiniai, laboratoriniai tyrimo metodai, vystėsi farmacija, atsirado daug vaistų, vakcinų, vystėsi chirurgija. Bet dėl ​​to laiko bendravimui su ligoniu likdavo vis mažiau.

Per ilgus darbo metus gydytojai gydymo įstaigą nustoja suvokti kaip stresą provokuojančią vietą ir nemano, kad pacientui taip yra būtent taip. Be to, Rusijoje istoriškai susiformavo paternalistinis paciento ir gydytojo santykių modelis: šie skaičiai a priori nelygi, specialistas bendrauja kaip senjoras su jaunesniuoju, ne visada nuolaidžiauja paaiškindamas, ką daro. Perėjimas prie partnerystės, lygiaverčių santykių vyksta lėtai ir nenoriai.

Atrodo, kad medicinos etika dėstoma Rusijos universitetuose, tačiau ši disciplina dažniau yra formalaus pobūdžio ir paskaitos šia tema studentų nemėgsta. Apskritai, mūsų šalyje etika ir deontologija labiau susiję su santykiais medikų bendruomenėje, o ne už jos ribų.

Šiandien Europoje jie naudoja klinikinės komunikacijos algoritmą – Calgary-Cambridge medicinos konsultacijos modelį, pagal kurį gydytojas privalo įvaldyti bendravimo su pacientais įgūdžius – iš viso 72. Modelis pagrįstas partnerysčių kūrimu, pasitikintys santykiai su pacientu, gebėjimas jį išklausyti, palengvinimas (nežodinis paskatinimas ar žodinis palaikymas), klausimų formulavimas, apimantis atvirus, išsamius atsakymus, empatiją.

Tuo pačiu metu gydytojas nešvaisto laiko, o struktūrizuoja pokalbį, kuria pokalbio logiką, teisingai akcentuoja, kontroliuoja laiką ir laikosi duotos temos. Specialistas, įvaldęs reikiamus įgūdžius, turi būti taktiškas jautriomis temomis, gerbti paciento baimę patirti fizinį skausmą tyrimo metu, priimti jo nuomonę ir jausmus be sprendimo. Gydytojas turi paskirstyti informaciją, įvertinti, ar pacientas jį teisingai suprato, nepersistengti su medicinine terminija.

Padėtis akis į akį, akių kontaktas, atviros pozos – visa tai pacientas suvokia kaip empatijos apraiškas ir gydytojo įsitraukimą sprendžiant savo problemą. Ekspertai išskiria tris sėkmės komponentus: paciento pasitenkinimą suteikta pagalba, gydytojo pasitenkinimą atliktu darbu bei gydytojo ir paciento santykius, kai pirmasis paaiškina, o antrasis supranta ir įsimena jam pateiktas rekomendacijas, o tai reiškia. kad jis jas įvykdys ateityje.

Akušerija ginekologija yra viena intymiausių medicinos specialybių, todėl šioje profesijoje kontaktas yra svarbesnis nei bet kurioje kitoje. Į vizitą pas ginekologą moteris atsineša savo slapčiausias baimes, rūpesčius, paslaptis ir viltis. Net ginekologo moters apžiūros procesas rodo neįtikėtiną jų tarpusavio pasitikėjimą. Jauni ir nepatyrę, subrendę ir pasitikintys savimi, visi elgiasi vienodai kėdėje, susigėdę, susirūpinę ir tarsi atsiprašydami už tokią neapsaugotą išvaizdą.

Ginekologo kabinete aptariami klausimai yra giliai intymūs ir reikalaujantys pacientės pasitikėjimo gydytoju. Intrauterinis vaiko netekimas, ilgai laukto nėštumo nesėkmė (arba, priešingai, nepageidaujamo nėštumo pradžia), piktybinių navikų nustatymas, sunki menopauzės eiga, sąlygos, kai reikia pašalinti organus. reprodukcinė sistema - neišsamus ginekologo problemų sąrašas. Atskirai yra „gėdingi“, nepatogūs klausimai, susiję su intymiu gyvenimu (sausumas makštyje, negalėjimas pasiekti orgazmo ir daugelis kitų).

Kiekvieno iš mūsų sveikata – tai visų pirma mūsų atsakomybė, mūsų disciplina, gyvenimo būdas, rekomendacijų laikymasis ir tik tada visa kita. Patikimas ir nuolatinis ginekologas yra toks pat svarbus kaip patikimas partneris. Nebijokite paklausti, nebijokite pasakyti. Jei abejojate, paprašykite antros nuomonės. Pirmoji bloga apsilankymo pas ginekologą patirtis – ne priežastis nustoti lankytis pas gydytojus, o priežastis keisti specialistą ir susirasti žmogų, kuriuo galima pasitikėti.