Didžiausias pasaulyje jūrų taršos tyrimas
Australijos nacionalinė tyrimų organizacija CSIRO atlieka didžiausią pasaulyje jūrų taršos tyrimą. Ji bendradarbiauja su šalimis visame pasaulyje, kad padėtų joms įvertinti ir sumažinti į vandenynus patenkančių kenksmingų medžiagų kiekį. Projekte dalyvaus didžiausios vandenyną teršiančios šalys – Kinija, Bangladešas, Indonezija, Vietnamas ir JAV, taip pat pati Australija, Pietų Korėja ir Taivanas.
CSIRO vyresnioji mokslininkė dr. Denise Hardesty teigė, kad projektas suteiks konkrečios informacijos apie į vandenynus patenkančių šiukšlių kiekį ir tikrus duomenis, surinktus iš viso pasaulio pakrančių ir miestų.
„Iki šiol rėmėmės Pasaulio banko duomenimis, todėl tai bus pirmas kartas, kai kas nors suburs šalių grupę, kad tiksliai pamatytų, kiek šiukšlių patenka į vandenynus“, – sakė Hardesty.
Balastinio vandens istorija
Pasaulinės partnerystės, vyriausybių, mokslininkų ir kitų suinteresuotųjų šalių atneštas leidinys buvo išleistas birželio 6 d. kartu su renginiu JT vandenynų konferencijoje Niujorke.
Jame aprašomi pagrindiniai „GloBallast“ partnerystės programos, bendradarbiaujant su Jungtinėmis Tautomis ir Pasauline aplinkos fondu, pasiekimai. Projektas pradėtas 2007 m., siekiant padėti besivystančioms šalims, norinčioms sumažinti kenksmingų medžiagų ir patogenų išmetimą į laivų balastinį vandenį.
Balastinis vanduo yra skystis, dažniausiai jūros vanduo, naudojamas kaip papildomas krovinys laivuose. Problema ta, kad po naudojimo jis užsiteršia, bet siunčiamas atgal į vandenynus.
Indonezija, kad jos žvejybos laivynas būtų matomas
Indonezija tapo pirmąja šalimi, kuri kada nors paskelbė laivų stebėjimo sistemos (VMS) duomenis, atskleidžiančius jos komercinės žvejybos laivyno vietą ir veiklą. Jie skelbiami viešoje žemėlapių platformoje „Global Fishing Watch“ ir rodo komercinę žvejybą Indonezijos vandenyse ir Indijos vandenyno srityse, kurios anksčiau buvo nematomos visuomenei ir kitoms šalims. Žuvininkystės ir jūrų politikos ministrė Susi Pujiastuti ragina kitas šalis daryti tą patį:
„Nelegali žvejyba yra tarptautinė problema, o kova su ja reikalauja šalių bendradarbiavimo.
Tikimasi, kad paskelbti duomenys atgrasys nelegalią žvejybą ir bus naudingi visuomenei, nes didėja visuomenės poreikis gauti informaciją apie parduodamų jūros gėrybių šaltinį.
„Global Ghost Gear“ pristato vadovą
pristato praktinius sprendimus ir metodus, kaip kovoti su vaiduoklių žvejyba visoje jūros gėrybių tiekimo grandinėje. Galutinį dokumentą sudaro daugiau nei 40 jūrų gėrybių pramonės organizacijų.
„Praktiniai nurodymai gali žymiai sumažinti vaiduoklių žvejybos poveikį jūrų ekosistemoms ir užkirsti kelią neigiamam poveikiui laukinei gamtai“, – sakė Pasaulio gyvūnų gerovės vandenynų ir laukinės gamtos kampanijos atstovė Lynn Cavanagh.
Žvejai naudojamą „vaiduoklio“ įrangą palieka arba pameta, o tai daro žalą vandenynų ekosistemoms. Jis išlieka šimtus metų ir teršia jūrų gyvūniją. Kasmet prarandama apie 640 tonų tokių ginklų.