Skyrybos ne visiems yra lengvos. Idealas, kurį sukūrėme savo galvoje, griūva. Tai stiprus ir aštrus antausis realybei. Tai tiesos akimirka – tokios tiesos, kurios dažnai nenorime priimti. Tačiau galiausiai geriausia išeitis – mokytis iš skyrybų. Sąrašas pamokų, kurias išmokau iš savo skyrybų, yra begalinis. Tačiau yra trys svarbios pamokos, kurios padėjo man tapti tokia moterimi, kokia esu šiandien.
Meilės pamoka Nr. 1: Meilė būna įvairių formų.
Sužinojau, kad meilė būna įvairių formų. Ir ne visa meilė skirta romantiškai partnerystei. Su buvusiu vyru labai mylėjome vienas kitą, tiesiog tai nebuvo romantiška. Mūsų meilės kalbos ir prigimtis skyrėsi, ir mes negalėjome rasti laimingos terpės, kurią abu suprastume. Abu mokėmės jogos ir kai kurių dvasinių praktikų, todėl gerbėme vienas kitą ir norėjome daryti tai, kas naudinga kitam. Žinojau, kad aš jam netinka, ir atvirkščiai.
Taigi buvo geriau judėti toliau, kai buvome dar jauni (27 m.) ir liko gyvybės kibirkštis. Penkerius metus trukusiuose santykiuose nenutiko nieko įžeidžiančio ar traumuojančio, todėl tarpininkavimo metu abu buvome pasirengę duoti kitam tai, ką turėjome. Tai buvo gražus gestas, kuriuo dovanojome meilę. Išmokau mylėti ir paleisti.
Meilės pamoka Nr. 2: Aš turiu išlikti ištikimas sau, kad santykiai būtų sėkmingi.
Daugumoje ankstesnių santykių aš pasiklydau savo partneryje ir atsisakiau, kas esu, kad galėčiau formuoti save jam. Tą patį padariau savo santuokoje ir turėjau kovoti, kad susigrąžinčiau tai, ką praradau. Buvęs vyras to iš manęs neatėmė. Aš pats noriai jį išmečiau. Tačiau po skyrybų sau pažadėjau, kad daugiau taip nepasikartosiu. Išgyvenau daugybę depresijos ir gilių skausmų mėnesių, tačiau šį laiką panaudojau darbui su savimi ir „nepriimk šių skyrybų veltui“ – paskutiniai žodžiai, kuriuos man pasakė buvęs vyras, kai išsiskyrėme. Jis žinojo, kad mano poreikis vėl susirasti save buvo pagrindinė mūsų išsiskyrimo priežastis.
Aš laikiausi žodžio ir dirbau su savimi kiekvieną dieną – kad ir kaip būtų skaudu susidurti su visomis savo klaidomis, šešėliais ir baimėmis. Iš šio gilaus skausmo pagaliau atėjo gili ramybė. Buvo verta kiekvienos ašaros.
Turėjau ištesėti tą pažadą jam ir sau. O dabar santykiuose turiu išlikti ištikimas sau, rasti vidurį tarp savo erdvės išlaikymo ir savęs atidavimo. Aš linkęs būti dovanojantis pagalbininkas. Skyrybos padėjo man vėl papildyti atsargas.
3 meilės pamoka: santykiai, kaip ir visi dalykai, yra nepastovūs.
Turėjau išmokti susitaikyti su tuo, kad viskas visada pasikeis, kad ir kaip norėtume, kad būtų kitaip. Buvau pirmoji iš savo draugų, kuri išsiskyrė, ir nors maniau, kad tai teisinga, vis tiek jaučiausi nesėkminga. Turėjau iškęsti šį nusivylimą, laikiną skausmą ir kaltę dėl visų pinigų, kuriuos tėvai išleido mūsų vestuvėms ir įmoką mūsų namams. Jie buvo daugiau nei dosnūs, ir kurį laiką tai buvo labai reikšminga. Laimei, mano tėvai buvo labai supratingi ir tiesiog norėjo, kad būčiau laiminga. Jų atsiribojimas nuo pinigų leidimo (net jei jų nepakanka) man visada buvo galingas tikros labdaros pavyzdys.
Mano santuokos nepastovumas padėjo man išmokti vertinti kiekvieną akimirką po to su kitu vaikinu ir dabartiniuose santykiuose. Nemanau, kad mano dabartiniai santykiai tęsis amžinai. Pasakos nebėra ir aš esu labai dėkingas už šią pamoką. Santykiuose yra darbo ir daugiau darbo. Brandūs santykiai žino, kad jie baigsis, nesvarbu, ar tai būtų mirtis, ar pasirinkimas. Todėl vertinu kiekvieną akimirką, kurią turiu su juo, nes ji nesitęs amžinai.
Niekada negirdėjau apie meilesnes skyrybas nei mano. Niekas netiki, kai dalinuosi savo istorija. Esu dėkingas už šią patirtį ir daugybę dalykų, kurie padėjo suformuoti tai, kas esu šiandien. Sužinojau, kad galiu įveikti tamsiausias vietas savyje, taip pat matau, kad šviesa tunelio gale visada yra šviesa mano viduje.