Turinys
Alerginis dermatitas suaugusiems ir vaikams reikalauja kruopštaus dėmesio ir kompetentingo gydymo. Paprastai žmonės nekreipia dėmesio į lengvus dermatito pasireiškimus.
Tačiau tai ne tik mažas kosmetinis defektas, o patologinis procesas, pažeidžiantis daugelį organizmo sistemų (taip pat ir imuninę sistemą). Štai kodėl taip svarbu žinoti pagrindinį dalyką apie alerginį dermatitą.
Ligos aprašymas
Alerginiu dermatitu vienodai dažnai suserga žmonės iš skirtingų šalių, turinčių skirtingas klimato sąlygas ir skirtingas tradicijas. Tai neužkrečiama liga, pasireiškianti odos uždegimine reakcija, reaguojant į tam tikro dirginančio veiksnio poveikį. Paraudimas, lupimasis, patinimas – to nepastebėti tiesiog neįmanoma. O estetinis netobulumas – mažiausia bėda, kurią neša liga. Netoleruojamas niežulys, deginimas ir kiti skausmingi pojūčiai žymiai pablogina paciento gyvenimo kokybę.
Pastaraisiais metais žmonija tolsta nuo gamtos, aplink mus gausu medžiagų ir medžiagų, kurios gali „užvesti“ patologinius procesus organizme. Išvengti kontakto su jais beveik neįmanoma. Todėl vis daugiau žmonių visame pasaulyje susiduria su alerginiu dermatitu. Susilpnėjęs imunitetas, paveldimas polinkis, nesveikas gyvenimo būdas (ypač netinkama mityba) – visa tai labai padidina tikimybę susirgti šia liga.
Dažnai žmonės lengvai žiūri į alerginio dermatito apraiškas. Tačiau gali būti, kad liga progresuos, kaskart sukeldama vis daugiau nepatogumų. Ypač sunkiais atvejais nurodomas stacionarinis gydymas.
Alerginio dermatito simptomai
Alerginio dermatito pasireiškimo laipsnis ir forma priklauso nuo daugelio veiksnių:
paciento amžius (paprastai kuo jaunesnis pacientas, tuo ryškesni simptomai);
kontakto su alergenu trukmė;
bendros paciento sveikatos ir imuniteto savybės.
Galiausiai svarbus ir alerginio dermatito tipas.
Alerginis fitodermatitas, kurio „kaltininkai“ yra kai kurių vaisių ir augalų žiedadulkėse ir sultyse esantys jautrintojai, pasireiškia šie simptomai:
odos deginimas ir niežėjimas (dažniausiai ant rankų);
odos paraudimas (eritema);
išsiveržimai burbuliukų pavidalu.
Kontaktinis dermatitas pareiškia apie save pakartotinai kontaktavęs su dirgikliu-alergenu ir atitinkamai visiškai savaime sunaikina netrukus po šio kontakto nutraukimo. Jo simptomai yra:
aiškios paraudusios odos ribos, paprastai kartojančios alergeno formas, liečiančias kūną;
stiprus pažeistos odos srities patinimas;
bėrimas mažų pūslelių, užpildytų skysčiu, pavidalu;
erozija šių burbuliukų plyšimo vietoje.
Toksidermija arba toksinis-alerginis dermatitas atsiranda dėl sąlyčio su dirginančia medžiaga per virškinimo traktą arba kvėpavimo sistemą. Be to, injekcijos yra dažnas toksidermijos perdavimo būdas. Paprastai šio tipo alerginį dermatitą išprovokuoja kai kurie vaistai.
Liga turi specifinių simptomų:
– odos paraudimą lydi stiprus lupimasis;
- pūslių atsiradimas (retais atvejais).
Paprastai pažeidimai lokalizuojami kirkšnies srityje, burnos ertmės ir rankų gleivinėse.
Sunkiausia toksidermijos forma, Lyell sindromas, lydi šie staiga atsirandantys simptomai:
temperatūros padidėjimas;
galvos skausmas;
šaltkrėtis;
pykinimas;
vėmimas;
dehidracija;
odos sričių paraudimas sėdmenų ir pažastų raukšlėse bei kirkšnies srityje, po to paveiktose vietose atsiranda pūslių ir erozijų;
epitelio atsiskyrimas.
Alerginio dermatito priežastys
Alergenai-dirgikliai provokuoja alerginio dermatito atsiradimą. Patekęs į kraują toks sensibilizatorius jungiasi su dideliais kraujo baltymais. Gauti junginiai ir sukelia alerginės reakcijos atsiradimo mechanizmą. Pats alergenas daugeliu atvejų dėl savo mažo dydžio negalėjo sukelti tokio poveikio. Daugybė tyrimų atskleidė, kad pažeidime visada yra imuninių ląstelių, kurios išėjo iš kraujotakos, sankaupos.
Taigi, kokios yra dažniausios alerginio dermatito priežastys?
Augalai - ypač pavojingi iš toksikodendrų genties – ąžuolas, nuodingasis žagrenis, nuodingoji gebenė. Taip pat dažnai problemų priežastimi tampa kambarinių augalų išskiriamos syvos ir žiedadulkės. Nepamirškite apie citrusinius vaisius, kurie yra stipriausi alergenai.
Žiedadulkės gali sklisti ore „pavojingų“ augalų žydėjimo laikotarpiu. Alergiją sukeliančios medžiagos lengvai pernešamos per inventorių. Netgi degančių augalų dūmai yra pavojingi. Čia verta paminėti, kad daugelis augalų išskiriamų medžiagų yra fotosensibilizatoriai. Tai reiškia, kad jų sąlytis su oda labai padidina jos jautrumą saulei, o tai savo ruožtu sukelia saulės dermatito atsiradimą.
Kosmetika ir priežiūros produktai. Kosmetika labai dažnai yra alerginio kontaktinio dermatito priežastis. Dažniausiai simptomai neužilgo atsiranda kosmetikos gaminio tepimo vietoje – ant vokų, lūpų, veido ir kt.
Burnos priežiūros priemonės ir dantų instrumentai. Tai įvairios dantų pastos ir geliai, skalavimo priemonės ir odontologijos instrumentai (medžiaga, iš kurios jie pagaminti, gali sukelti reakciją). Paprastai šiuo atveju simptomai atsiranda ant burnos ertmės gleivinės, lūpų, liežuvio, dantenų, odos aplink burną.
Vaistai. Tai ir geriamieji vaistai, ir vaistai, kurie į organizmą patenka injekcijų pavidalu. Dažniausiai išprovokuoja alerginio dermatito atsiradimą antibiotikai, intraveniniai aminofilinas, sulfatų vaistai. Reakcijos galimos ir vartojant dideles vitamino B12 dozes.
Daugiausia alerginio dermatito atvejų pasitaiko tam tikrų specialybių atstovams, dėl to liga net gavo specifinį pavadinimą – profesinis dermatitas.
Didelės rizikos grupė apima:
medicinos darbuotojai;
kirpėjai ir kosmetologai;
statybininkai;
virėjas;
mašinistai.
Visi šie žmonės nuolat susiduria su alerginį dermatitą sukeliančiomis medžiagomis – formaldehidais, nikeliu, tiuramais, anglies mišiniais, epoksidinėmis dervomis ir kt.
Alerginis dermatitas vaikams
Alerginis dermatitas vaikams yra gana dažnas reiškinys. Ką tik gimusio kūdikio imuninė sistema vis dar labai netobula. Ji dar tik mokosi atsispirti daugelio alergenų priepuoliams, su kuriais kūdikiui neišvengiamai tenka susidurti po gimimo. Tačiau kol imuninė sistema nesustiprės ir nepradės deramai atremti išorinius dirgiklius, vaikui kyla didesnė alerginio dermatito rizika.
Vaikų alerginio dermatito ypatybė yra ilgalaikė ligos eiga su periodiniais odos bėrimais, kuriuos dažniausiai lydi niežulys.
Alerginis vaikų dermatitas populiariai vadinamas diateze. Labai dažnai tėvai šiai problemai nesureikšmina. Iš tiesų, nes visų kūdikių skruostai kartais parausta, viskas gerai. Bet laiku nesiėmus reikiamų priemonių, dermatitas gali progresuoti ir net tapti lėtiniu – tada vaikas visą gyvenimą turės kentėti nuo alergijos. Be to, prie bėrimų ir uždegimų dažnai prisijungia antrinė infekcija.
Dažniausiai alerginis dermatitas pirmiausia pasireiškia kaip reakcija į tam tikrą maisto produktą. Kiaušiniai, žuvis, daug uogų ir vaisių, karvės pieno baltymai, grūdai, soja – visa tai gali išprovokuoti odos bėrimus. Štai kodėl rekomenduojama atsargiai įvesti papildomą maistą, pradedant nuo mažų dozių.
Alerginio dermatito atsiradimą vaikams pirmiausia lemia paveldimas polinkis. Tačiau tėvai gali daug padaryti, kad vaikas nepatektų į šią bėdą. Visų pirma, motina nėštumo metu turi laikytis tinkamo gyvenimo būdo, griežtai laikytis dietos maitinant krūtimi ir suteikti kūdikiui tinkamą dienos režimą. Nepatingėkite dar kartą nuvalyti dulkes ir išplauti grindis.
Prieš kūdikio gimimą geriau atsikratyti visų dulkių surinkėjų – sunkių užuolaidų, papildomų kilimų, lentynų su daugybe senų knygų ir pan. Nepageidautina turėti augintinių ir kai kurių kambarinių augalų. Trupinius geriau plauti rankomis, o ne rašomąja mašinėle, naudojant miltelius, kurie dažnai sukelia alergiją.
Galiausiai, net ir į drabužių pasirinkimą reikia žiūrėti atsargiai. Svarbu ne tik mielų vaikiškų smulkmenų išvaizda, bet ir medžiaga, iš kurios jie pagaminti. Kūdikiams leidžiami tik natūralūs audiniai.
Kaip gydyti alerginį dermatitą?
Pats pirmasis žingsnis gydant alerginį dermatitą yra nutraukti kontaktą su alergenu. Kartais to jau pakanka. Tačiau ne visada įmanoma savarankiškai išsiaiškinti alergijos priežastį. Tokiu atveju būtina atlikti specialius alergijos tyrimus, kurie neabejotinai atskleis sensibilizatorių.
Norint greitai palengvinti paciento būklę ir palengvinti niežulį, rekomenduojama naudoti įvairius tepalus ir kremus, kurių sudėtyje yra medžiagų, turinčių antimikrobinį ir priešgrybelinį poveikį. Dažnai alerginio dermatito gydymas yra kartu su antihistamininių vaistų vartojimu.
Lazerio terapija yra labai veiksminga gydant dermatitą. Lazerio poveikis greitai išgydo uždegimą, mažina patinimą, gydo ir normalizuoja imuninę sistemą. Jei dėl alergijos ant odos atsirado žvynų, jų gydymas atliekamas infraraudonųjų spindulių spinduliuote (iš pradžių sukuriamas barjeras marlės pavidalu, sulankstytas keliais sluoksniais).
Žinoma, alergijos, kaip ir bet kurios ligos, lengviau išvengti nei gydyti. Dermatito profilaktika – subalansuota mityba, asmeninė higiena, sveikas gyvenimo būdas, kokybiškos kosmetikos pirkimas, specialių apsaugos priemonių naudojimas, kur reikia (kaukės, guminės pirštinės). Visa tai sumažina agresyvių dirgiklių poveikio ant odos tikimybę ir prisideda prie bendro imuniteto stiprinimo.
Galiausiai, alerginio dermatito gydymas ir profilaktika neįsivaizduojama be specialios dietos.
Dieta alerginiam dermatitui
Dieta yra būtina alerginio dermatito gydymo sąlyga. Specialų draudžiamų ir skirtų vartoti produktų sąrašą sudarys gydytojas. Jis tai padarys, remdamasis apžiūra, apklausa ir, jei reikia, alergijos ir kitų tyrimų rezultatais. Bet kokiu atveju turėsite atsisakyti skanėstų, pasižyminčių dideliu alergenu.
Draudžiami produktai:
citrusiniai vaisiai ir sultys pakuotėse;
kiaušiniai;
nenugriebto pieno;
majonezas, aštrūs prieskoniai ir padažai;
kepiniai, konditerijos gaminiai ir šokoladas;
visų rūšių riešutai;
žuvis;
jūros gėrybės;
grybai.
Taip pat nepriimtina naudoti maisto produktus, kuriuose yra dažiklių, konservantų ir emulsiklių.
Leidžiami produktai:
grūdai iš grikių, avižinių dribsnių arba ryžių kruopų;
mažo riebumo fermentuoti pieno produktai;
žalios daržovės;
geltonos ir žalios spalvos vaisiai;
lengvi sultiniai;
jei mėsa – tai liesa jautiena ir ėriena, jei paukštiena – kalakutiena.
Žmonės, linkę į įvairias alergijas (įskaitant dermatitą), turėtų apriboti druskos ir cukraus vartojimą.
Svarbus ir maisto gaminimo būdas. Viskas, kas kepta, kepta ir rūkyta, gali išprovokuoti ligos paūmėjimą, todėl produktus (ypač garuose) geriau virti.
Javus prieš gaminant rekomenduojama bent 8 valandas mirkyti šaltame vandenyje – taip atsikratoma daugumos alergenų. Dėl tos pačios priežasties pageidautinas dvigubas mėsos virškinimas.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas gėrimams. Troškulį geriausia numalšinti mineraliniu negazuotu vandeniu arba silpna žalia arbata (žinoma, be priedų). Nereikia nė paminėti vandens iš čiaupo, kuriame gali būti medžiagų, pavojingų žmonėms, linkusiems į alerginį dermatitą, kokybę. Patartina vietoj vandens iš čiaupo naudoti išpilstytą vandenį.
Tinkama mityba padeda sustabdyti ligos vystymąsi ir pašalina jos pasikartojimą ateityje.