Prieš porą metų televizijos laidų vedėjas Andrejus Maksimovas išleido pirmąsias knygas apie psichofilosofiją, kurias kūrė apie dešimt metų. Tai požiūrių ir praktikų sistema, skirta padėti žmogui, atsidūrusiam sunkioje psichologinėje situacijoje. Su autore kalbėjomės apie tai, kuo pagrįstas šis požiūris ir kodėl taip svarbu gyventi pagal savo norus.
Psichologijos: Kas vis dėlto yra psichofilosofija? Kuo ji pagrįsta?
Andrejus Maksimovas: Psichofilosofija – tai pažiūrų, principų ir praktikų sistema, skirta padėti žmogui kurti harmoningus santykius su pasauliu ir pačiu savimi. Skirtingai nuo daugelio psichologinių sistemų, ji skirta ne specialistams, o visiems žmonėms. Tai yra, kai pas bet kurį iš mūsų ateina draugas, vaikas, kolega su savo psichologinėmis problemomis, gali padėti psichofilosofija.
Taip vadinama, nes kiekvienas iš mūsų turime ne tik psichiką, bet ir filosofiją – tai yra, kaip mes suvokiame skirtingas reikšmes. Kiekvienas turi savo filosofiją: vienam svarbiausia šeima, kitam karjera, trečiam – meilė, ketvirtam – pinigai. Norint padėti sunkios būklės žmogui – šį terminą pasiskolinau iš iškilaus sovietų psichologo Leonido Grimako – reikia suprasti jo psichiką ir filosofiją.
Kas paskatino sukurti šią koncepciją?
ESU: Ją kurti pradėjau tada, kai supratau, kad 100% žmonių yra vienas kito psichologiniai konsultantai. Artimieji ir draugai ateina pas kiekvieną iš mūsų ir klausia patarimo, kai kyla problemų santykiuose su partneriais, vaikais, tėvais ar draugais, pagaliau su savimi. Paprastai šiuose pokalbiuose pasikliaujame savo patirtimi, kuri nėra tiesa.
Realybė yra tai, kas mus veikia, ir mes galime susikurti šią realybę, pasirinkti, kas mus veikia, o kas ne
Negali būti visuotinės patirties, nes Viešpats (arba Gamta – kas arčiau) yra kūrinių meistras, kiekvienas žmogus yra individualus. Be to, mūsų patirtis dažnai būna neigiama. Pavyzdžiui, išsiskyrusios moterys labai mėgsta patarti, kaip išsaugoti šeimą. Taigi pagalvojau, kad mums reikia kažkokios sistemos, kuri – atsiprašau už tautologiją – padėtų žmonėms padėti žmonėms.
O norint rasti problemos sprendimą, reikia…
ESU: ... įsiklausyti į savo norus, kurių – ir tai labai svarbu – nereikėtų painioti su užgaidomis. Kai žmogus ateina pas mane su ta ar kita problema, tai visada reiškia, kad jis arba nežino savo norų, arba nenori – negali, o būtent, nenori – pagal juos gyventi. Psichofilosofas – pašnekovas, padedantis žmogui realizuoti savo troškimus ir suprasti, kodėl jis sukūrė tokią tikrovę, kurioje yra nelaimingas. Realybė yra tai, kas mus veikia, ir mes galime susikurti šią realybę, pasirinkti, kas mus veikia, o kas ne.
Ar galite pateikti konkretų pavyzdį iš praktikos?
ESU: Pas mane konsultuotis atėjo jauna moteris, kuri dirbo tėčio įmonėje ir gyveno labai gerai. Ji nesidomėjo verslu, norėjo būti menininke. Mūsų pokalbio metu paaiškėjo, kad ji puikiai suvokia, kad jei neišpildys savo svajonės, jos gyvenimas bus nugyventas veltui. Jai tiesiog reikėjo paramos.
Pirmasis žingsnis link naujo, mažiau klestinčio gyvenimo buvo brangaus automobilio pardavimas ir pigesnio modelio įsigijimas. Tada kartu surašėme kalbą, skirtą mano tėvui.
Daugybė problemų tarp tėvų ir vaikų kyla dėl to, kad tėvai nemato savo vaike asmenybės.
Ji labai jaudinosi, bijojo aštriai neigiamos reakcijos, tačiau paaiškėjo, kad jos tėvas pats matė, kad ji kenčia, daro nemylimą dalyką ir palaikė jos troškimą tapti menininke. Vėliau ji tapo gana geidžiama dizainere. Taip, finansiškai ji šiek tiek prarado, bet dabar gyvena taip, kaip nori, taip, kaip jai „tinka“.
Šiame pavyzdyje kalbame apie suaugusį vaiką ir jo tėvą. O konfliktai su mažais vaikais? Čia gali padėti psichofilosofija?
ESU: Psichofilosofijoje yra skyrius „Psichofilosofinė pedagogika“, apie kurį esu išleidęs daug knygų. Pagrindinis principas: vaikas yra žmogus. Daugybė problemų ir nesusipratimų tarp tėvų ir vaikų kyla dėl to, kad tėvai nemato savo vaike asmenybės, nežiūri į jį kaip su asmenybe.
Dažnai kalbame apie būtinybę mylėti vaiką. Ką tai reiškia? Mylėti reiškia sugebėti atsidurti jo vietoje. Ir kai bari dėl dvikovų, ir kai statai į kampą...
Klausimas, kurį dažnai užduodame psichologams ir psichoterapeutams: ar reikia mylėti žmones, kad galėtum praktikuotis?
ESU: Mano nuomone, svarbiausia parodyti nuoširdų susidomėjimą žmonėmis, kitaip nereikėtų stengtis jiems padėti. Negalite visų mylėti, bet galite užjausti visus. Nėra nei vieno žmogaus, nuo benamių iki Anglijos karalienės, kuriam naktį nebūtų dėl ko verkti, vadinasi, visiems žmonėms reikia užuojautos...
Psichofilosofija – psichoterapijos konkurentė?
ESU: Jokiu būdu. Pirmiausia todėl, kad psichoterapiją turi daryti profesionalai, o psichofilosofija – kartoju – skirta visiems žmonėms.
Viktoras Franklis visas neurozes suskirstė į du tipus: klinikines ir egzistencines. Psichofilosofas gali padėti žmogui, sergančiam egzistencine neuroze, tai yra tais atvejais, kai reikia rasti gyvenimo prasmę. Asmeniui, sergančiam klinikine neuroze, reikia kreiptis į specialistą – psichologą ar psichoterapeutą.
Ar visada įmanoma sukurti darnesnę tikrovę, nepriklausomą nuo išorinių aplinkybių?
ESU: Žinoma, nesant force majeure aplinkybių, tokių kaip badas, karas, represijos, tai padaryti lengviau. Tačiau net ir kritinėje situacijoje galima sukurti kitą, pozityvesnę realybę. Garsus pavyzdys yra Viktoras Franklis, kuris iš tikrųjų savo įkalinimą koncentracijos stovykloje pavertė psichologine laboratorija.