Vaikas jau seniai svajojo turėti augintinį, bet ar abejojate, kad vaikas tikrai juo pasirūpins? Siūlome atlikti specialų testą – ir paslaptis iš karto paaiškės.
Jis verkšlena ir verkšlena, liūdnai prižiūri kiekvieną gauruotą gyvūną su pavadėliu... Anksčiau ar vėliau bet kuris vaikas trokšta turėti augintinį. Dažniausiai svajonių objektu tampa šuo, kuris gali tapti ne tik žaidimo partneriu, bet ir tikru ištikimu kompanionu. Į tokį prašymą reikia žiūrėti rimtai. Galbūt tai ne tušti žodžiai, o tikras poreikis, už kurio slepiasi vienatvė, tėvų meilės trūkumas ar noras būti kažkam reikalingam. Iš tiesų, net ir labiausiai išoriškai klestinčiose šeimose vaikas gali būti vienišas. Bet kaip atskirti užgaidą nuo tikro poreikio? Apie tai „Woman's Day“ pasakojo nepriklausoma vaikų psichologė ir televizijos laidų vedėja Natalija Barložeckaja.
Įprasta užgaida gana greitai praeina. Tėvams užtenka surašyti pareigas, kurias reikės prisiimti prižiūrint gyvūną. Vaikščioti, dresuoti ir maitinti šunį – malonūs darbai, tačiau ne kiekvienas vaikas pasiruošęs po šuniuko susitvarkyti krūvas ir balas, išsiurbti iš vilnos sofą ir šuns vietą, išplauti dubenėlius.
Jei kūdikis užsispyręs savo troškimu ir pasiruošęs bet kokiai aukai dėl šuns, pasiūlykite jam nedidelį išbandymą.
Yra tokia anketa: „Aš galiu ir darau“. Pirmiausia paaiškinkite savo vaikui, kad augintinio priežiūra prasideda nuo pačių paprasčiausių dalykų. Pavyzdžiui, pasirūpinkite savimi ir savo artimaisiais. Ir pakvieskite jį atsakyti „taip“ arba „ne“ į klausimus:
1. Galiu pats plauti grindis.
2. Kasdien plaunu grindis arba padedu tai daryti savo tėvams.
3. Moku išsiurbti.
4. Kasdien nuvalau dulkes arba padedu tai daryti savo tėvams.
5. Moku išplauti indus.
6. Kasdien plaunu indus arba padedu tai padaryti savo tėvams.
7. Kiekvieną rytą keliuosi pati.
8. Maudžiuosi pati ir atlieku visas būtinas higienos procedūras neprimindamas tėvams.
9. Aš vaikštau lauke bet kokiu oru.
10. Pati rūpinuosi savo batais. Išplaunu ir nuvalau sausa šluoste.
O dabar vertiname rezultatus.
Atsakykite „Taip“ į 9–10 klausimų: esate nepriklausomas ir mokate rūpintis kitais. Jumis galima pasikliauti ir patikėti tikrą atsakomybę.
Atsakykite „Taip“ į 7–8 klausimus: esate gana nepriklausomas, tačiau rūpinimasis kitais dar nėra jūsų stiprioji pusė. Šiek tiek pastangų ir jums pasiseks.
Atsakykite „Taip“ į 6 ar mažiau klausimų: jūsų nepriklausomybės lygis vis dar nepakankamas. Kantrybė ir darbas padės pasiekti tai, ko trokštate.
Be to, norėdami įsitikinti, kad jūsų vaikas tikrai domisi turėti šunį, pakvieskite vaiką daugiau sužinoti apie tai, ką reiškia tapti keturkojo draugo savininku. Labai pravers knygos, žurnalai, straipsniai internete, dresūros filmukai, bendravimas su kitais šunų augintojais. Yra net specialiai vaikams sukurtas edukacinis projektas – „1-oji“ Af „klasė“. Tai internetiniai kursai, kurių metu vaikams pasakojama, iš kur kilę šunys, supažindinama su įvairiomis veislėmis, kalbama apie augintinių sveikatą, mitybą, priežiūrą, discipliną ir dresūrą.
O teoriją reikia papildyti praktika. Juk vaikas gali iki galo nesuprasti, kaip svarbu ir atsakingas būti šuns šeimininku. Svarbu vaiką išbandyti praktiškai. Išplauti grindis, dubenis ir letenas, išsiurbti dulkių siurblius, keltis anksti ryte, išeiti pasivaikščioti bet kokiu oru – tikras iššūkis vaikui. Jeigu jis visa tai daro ar yra pasiruošęs daryti, tai jau nebe užgaida, o tikras poreikis.