Nikolajus Nikolajevičius Drozdovas — Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos komisijos narys, JT Generalinio Sekretoriaus patarėjas ekologijos klausimais, Rusijos televizijos akademijos akademikas, daugelio tarptautinių ir vietinių apdovanojimų laureatas. „Vegetare tapau 1970 m., dirbdamas su Aleksandru Sguridi Indijoje. Perskaičiau knygas apie jogų mokymus, supratau, kad mėsos valgyti nereikia dėl trijų priežasčių, nes: ji blogai virškinama; moralus (gyvūnai neturėtų būti įžeisti); dvasinga, pasirodo, augalinė mityba daro žmogų ramesnį, draugiškesnį, taikesnį“. Natūralu, kad didelis gyvūnų mylėtojas dar prieš šią kelionę galvojo apie moratoriumą mėsai, tačiau susipažinęs su šios šalies kultūra tapo atkakliu vegetaru ir ėmėsi jogos. Be mėsos, Drozdovas stengiasi nevalgyti kiaušinių, tačiau kartais leidžia sau kefyro, jogurto ir varškės. Tiesa, šiais gaminiais televizijos laidų vedėjas save palepina tik per šventes. Drozdovas pusryčiams renkasi avižinius dribsnius, nes mano, kad tai labai naudinga, be to, jis visada valgo moliūgų tyrę. O dieną valgo daržovių salotas, topinambą, agurkus, dribsnius ir cukinijas. Kaip sako Drozdovo žmona Tatjana Petrovna: „Nikolajus Nikolajevičius tiesiog mėgsta cukinijas ir valgo jas bet kokia forma“. iš interviu „Mėsos dietos nauda ir žala“ – Su amžiumi mėsos reikia atsisakyti – tai šimtamečių paslaptis. Ir taip sako Nikolajus Drozdovas. Nikolajui Nikolajevičiau, jūsų nuomonė tokia autoritetinga, todėl prašau su visa atsakomybe priimti tai, ką ketinate mums pasakyti. Žinau, kad visą gyvenimą buvai žmogus, kuris mėgsta gyventi, skaniai pavalgyti, viską išbandyti. Bet tu atsisakei mėsos. Kaip tai nutiko? – Taip! Na, tai buvo seniai! Prieš daug laiko! 1970 metais. — Nikolajus Nikolajevičius, kokia buvo tokio atsisakymo priežastis? „Jaučiausi taip, lyg save perkraunu. Suvalgykite ką nors ir suvirškinkite tiek daug energijos. Gaila gaišti laiką. Ir štai mes atvykome su Aleksandru Michailovičiumi Sguridi, mūsų programos „Gyvūnų pasaulyje“ įkūrėju, jis pakvietė mane kaip mokslinį konsultantą nufilmuoti savo filmą „Riki Tiki Tavi“, Kiplingo istoriją. Į Indiją. Indijoje keliaujame, filmuojame. Visur jie keliavo daugiau nei per du mėnesius. Ir visur žiūrėjau į jogų literatūrą, kurią tada turėjome aptvare. O dabar matau, kad ir pati galėjau numanyti, kad žmogus iš prigimties nepritaikytas prie mėsos dietos. Štai, pažiūrėkime. Žinduoliai skirstomi pagal dantų sistemą. Iš pradžių pasirodydavo maži plėšrūnai, plėšrūs aštriais dantimis. O dabar jie laksto pomiškyje. Jie gaudo vabzdžius, graužia juos šiais dantimis. Tai pirmasis etapas. Po jų atėjo primatai. Iš pradžių atsirado tokių primityvių, panašių į stribus, paskui pusbeždžionės, vėliau – beždžionės. Pusbeždžionės vis dar valgo viską, o jų dantys aštrūs. Beje, kuo didesnės beždžionės, tuo labiau jos perėjo prie augalinės dietos. O jau Etiopijos kalnais vaikštantys gorilos, orangutanai ir dideli geladiniai babuinai tiesiog valgo žolę. Ten net medžių maisto nėra, todėl jie tiesiog ganosi tokiose bandose. — Nikolajaus Nikolajevičiau, koks produktas jums pakeitė mėsos baltymus? Kaip tu manai? – Tiek daug baltymų yra augaluose, daržovėse. Ypač žirniuose, įvairiose ankštinėse daržovėse, špinatuose, pupelėse. Šis augalinis baltymas gali būti naudingas mūsų kūno statybai. Egzistuoja sena vegetariška mityba, kai be pieno produktų ir kiaušinių. Vadinamasis grynasis vegetarizmas – Taip. Bet jau jaunas vegetarizmas leidžia pieno produktus ir kiaušinius. Ir geriau vartoti rūgpienio produktus, tai suprantama. Todėl be mėsos galima puikiai gyventi. Iš interviu „Senatvėje gyvenimas smagus, įdomus ir pamokantis, sužinai vis naujų dalykų, skaitai. Bėgant metams homo sapiens, tai yra protingas žmogus, gyvenime jaučia vis daugiau dvasinių komponentų, o fiziniai poreikiai, atvirkščiai, mažėja. Nors kai kurie žmonės elgiasi priešingai. Bet tai nieko gero nepriveda. Čia senyvo amžiaus vyras nesitvarko, geria, persivalgo, lankosi naktiniuose klubuose – o paskui stebisi, kad pablogėjo sveikata, išvaizda, sustorėjo, atsirado dusulys, viską skauda. Ką kaltinti, jei ne save? Jei jaunystėje perteklius kažkaip galima kompensuoti, tai senatvėje – nebe. Tokia senatvė – neduok Dieve, o žmogus pats save nubaudė. Aš net negaliu jo vadinti homo sapiens. Kaip išlikti tinkamas ir pozityvus? Nieko naujo neatversiu. Gyvenimas yra judėjimas. Tačiau dvidešimtasis amžius mums suteikė tokių civilizacinių patogumų, iš kurių išsivysto mirtina hipodinamija. Todėl patarčiau pamiršti sofą, minkštus fotelius, pagalves ir šiltas antklodes, o ryte anksti keltis tiesiog pabėgioti. Pavyzdžiui, mėgstu plaukioti ledu, slidinėti ir jodinėti. Ir jau penkerius metus nežiūriu televizoriaus, nors pats dirbu televizijoje. Visos naujienos ateina iš žmonių. Valgyk mažiau mėsos (o aš jos visai nevalgau). O gera nuotaika niekur nedingsta. O kalbant iš dvasinės, moralinės pusės, manau, kad mano pusbrolis proprosenelis, Maskvos metropolitas Filaretas (Drozdovas), mane maldingai palaiko. Žinoma, tėvai daug davė, buvo tikintys. Ne tik meilė gamtai, bet, dar svarbiau, tikėjimas Dievu, viltis ir meilė – šios amžinosios vertybės tapo mano credo, gyvenimo filosofija.
2022-11-11