Meilė tarp vyro ir moters, meilė kaip gyvas šiltas jausmas ir rūpestingas elgesys, turi paprastą pagrindą: užmegztus santykius ir tinkamo žmogaus pasirinkimą.
Jei santykiai neužmezgami, nuolat kyla konfliktų tarp mylinčių žmonių, ypač jei žmonės nemoka išsivaduoti iš kivirčų ir įžeidinėjimų – esant tokiam pagrindui, meilė paprastai negyvena ilgai. Meilei reikia tam tikrų sąlygų, būtent gerų, nusistovėjusių santykių, kai aišku, ko iš tavęs tikimasi ir kai kitas daro tai, ką tu nori iš jo matyti. Žiūrėti →
Antroji sąlyga – tinkamas žmogus, žmogus, turintis tam tikras vertybes, įpročius, tam tikrą lygį ir gyvenimo būdą.
Jei jis mėgsta lankytis daugiausia baruose, o ji - eiti į oranžeriją, mažai tikėtina, kad su kokia nors abipuse trauka juos kažkas ilgai sies.
Jei vyras negali aprūpinti savo šeimos, o moteris negali gamintis ar patoginti namų, vargu ar pradinis susidomėjimas ir meilė virs kažkuo ilgesniu.
Kiekvienas turi rasti savo žmogų. Žiūrėti →
Kokia meilė iš ko išauga
Kokia meilė – tai labai priklauso nuo to, kas ja grindžiama: fiziologija ar socialiniai stereotipai, jausmai ar protas, sveika ir turtinga siela – ar vieniša ir serganti... Pasirinkimu pagrįsta meilė dažniausiai yra teisinga ir dažnai sveika, nors ir su kreiva galva yra įmanoma ir kankinio variantai. Meilė-Aš noriu dažniausiai išauga iš seksualinio potraukio. Serganti meilė beveik visada išauga iš neurotiško prisirišimo, meilė – kančia, kartais apimta romantiško prisilietimo.
Teisinga meilė yra rūpinimasis tuo, kas gyvena, o ne ašarose tuo, kas dingo ir kas pasiklydo. Teisingai įsimylėjęs žmogus kelia reikalavimus pirmiausia sau, o ne mylimajai.
Kiekvieno iš mūsų meilė yra mūsų asmenybės atspindys, o mūsų bendrumas žmonėms ir gyvenimui, mūsų suvokimo pozicijų raida daugiausia lemia mūsų meilės tipą ir pobūdį. Žiūrėti →