Grožis nereikalauja aukų: kaip išsirinkti sau ir aplinkiniam pasauliui saugią kosmetiką

Todėl atsirado toks terminas kaip „greenwashing“ – dviejų angliškų žodžių suma: „green“ ir „whitewashing“. Jo esmė ta, kad įmonės tiesiog klaidina klientus, be pagrindo ant pakuočių vartodamos „žaliąją“ terminiją, norėdamos užsidirbti daugiau pinigų.

Mes nustatome, ar šiame gaminyje nėra mūsų sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų:

Atskirti bona fide gamintojus nuo tų, kurie tiesiog nori pasipelnyti, gana paprasta, laikantis paprastų taisyklių.   

Ko ieškoti:

1. Apie pasirinkto produkto sudėtį. Venkite tokių medžiagų kaip vazelinas (vazelinas, vazelinas, parafino skystis, mineralinė alyva), izopropilo alkoholis arba izopropanolis, metilo alkoholis arba metanolis, butilo alkoholis arba butanolis (butilo alkoholis arba butanolis), sulfatai (natrio lauretas / laurilsulfatai), propilenas. glikolis (propilenglikolis) ir polietilenglikolis (polietilenglikolis), taip pat PEG (PEG) ir PG (PG) – jie gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą.

2. Apie pasirinktos prekės kvapą ir spalvą. Natūrali kosmetika dažniausiai pasižymi subtiliu žolelių kvapu ir subtiliomis spalvomis. Jei perkate purpurinį šampūną, žinokite, kad tokią spalvą jam suteikė visai ne gėlių žiedlapiai.

3. Ekologinio sertifikato ženkleliai. BDIH, COSMEBIO, ICEA, USDA, NPA ir kitų sertifikatai išduodami tik kosmetikos kliedesiui, kai produktas yra tikrai natūrali arba ekologiška kosmetika. Rasti lėšas su sertifikatais ant butelių parduotuvių lentynose nėra lengva, bet vis tiek realu.

 

Tačiau būkite atsargūs – kai kurie gamintojai nori sugalvoti savo „ekologinį sertifikatą“ ir įdėti jį ant pakuotės. Jei abejojate piktogramos autentiškumu, informacijos apie ją ieškokite internete.

Patarimas: Jei jums tikrai svarbus kosmetikos, kuria tepate kūną ir veidą, natūralumas, kai kurias iš jų galite nesunkiai pakeisti paprastomis gamtos dovanomis. Pavyzdžiui, kokosų aliejus gali būti naudojamas kaip kūno kremas, lūpų balzamas ir plaukų kaukė, taip pat veiksminga priemonė nuo strijų. Arba internete paieškokite natūralių grožio priemonių receptų – daugelis jų gana nepretenzingi.

Mes nustatome, ar ši kosmetika bandoma su gyvūnais ir ar gamybos įmonė kruopščiai naudoja planetos išteklius:

Jei jums svarbu būti tikram, kad kosmetika ar jos ingredientai nebuvo išbandyti su gyvūnais, o prekės ženklas kruopščiai naudoja planetos išteklius, tuomet tušo ar šampūno pasirinkimą teks žiūrėti dar atidžiau:

Ko ieškoti:

1. Dėl ekosertifikatų: vėlgi, ant savo gaminių ieškokite BDIH, Ecocert, Natrue, Cosmos ženkliukų – prekės ženklo gavimo sąlygose parašyta, kad nei pagaminta kosmetika, nei jokia jos sudedamoji dalis nebuvo bandyta su gyvūnais, tačiau planetų ištekliai naudojami taupiai.

2. Ant specialių ženkliukų (dažniausiai su triušių atvaizdu), simbolizuojančių prekės ženklo kovą su vivisekcija.

3. Į „juodųjų“ ir „baltųjų“ prekių ženklų sąrašus, esančius PETA ir Vita fondų svetainėje.

Internete, įvairiose svetainėse yra daugybė „juodųjų“ ir „baltųjų“ prekių ženklų sąrašų – kartais labai prieštaringi. Geriau kreiptis į jų bendrą pirminį šaltinį – PETA fondą arba, jei visai nedraugaujate su anglais, Rusijos Vita Animal Rights Foundation. Fondų svetainėse nesunku rasti kosmetikos įmonių sąrašus su panašiais paaiškinimais, kas yra „švarus“ (PETA netgi turi nemokamą „Bunny App“, skirtą mobiliesiems įrenginiams).

4. Ar kosmetika parduodama Kinijoje

Kinijoje pagal įstatymą reikalaujama atlikti daugelio odos priežiūros ir spalvotų kosmetikos rūšių bandymus su gyvūnais. Todėl, jei žinote, kad šio prekės ženklo kosmetika tiekiama į Kiniją, turėtumėte žinoti, kad tikėtina, kad dalis pajamų, gautų už kremo pirkimą, bus skirta triušių ir kačių kankinimams finansuoti.

Beje: Kai kurių produktų, kuriuos galima pavadinti „greenwashing“, įmonė nebandė su gyvūnais, jų gamintojus tiesiog nunešė chemija. Kartais „chemija“ dedama tik į šampūną, o to paties prekės ženklo lūpų balzamas yra visiškai natūralios ir net „valgomos“ sudėties.

Kaip bebūtų keista, bet kai kurios kosmetikos įmonės, įtrauktos į gėdingus „PETA“ „žaliųjų plovimų“ ir „juoduosius“ sąrašus, aktyviai užsiima labdaringa veikla, bendradarbiauja su Laukinės gamtos fondu.

Jei nuspręsite nebefinansuoti su gyvūnais bandomų prekių ženklų, gali tekti kruopščiai „ploninti“ vonios lentynas bei kosmetinę ir atsisakyti, pavyzdžiui, mėgstamų kvepalų. Bet žaidimas vertas žvakės – juk tai dar vienas – ir labai didelis – žingsnis link jūsų sąmoningumo, dvasinio augimo ir, žinoma, sveikatos. O naujus mėgstamus kvepalus nesunkiai galima rasti tarp etiškų prekių ženklų.

 

Palikti atsakymą