Didysis sprogimas: kaip išmokti nevirti dėl bet kokios priežasties

Nerimas, susierzinimas, pyktis, įniršis, baimė – kai šios emocijos prasiveržia, galime pradėti rėkti ir rėkti ant aplinkinių. Patiriame kolosalią emocinę perkrovą, o artimieji patenka po karšta ranka.

Būna kitaip: sulaikome emocijas ir tarsi „verdame“ ​​iš vidaus. Žinoma, kitiems mūsų elgesys patinka kur kas labiau, bet mums emocijų laikymo kaina per didelė. Virimą dažnai lydi psichosomatinės reakcijos: nuo pykčio aptemsta akys, nutirpo kojos, neišsakytas pasipiktinimas virsta gerklės skausmu, neišreikštas pyktis – į galvos skausmą, o nuslopintas nerimas ir baimė išprovokuoja strigimą ar kitus valgymo sutrikimus.

Kaip vyksta emocinis „virimas“?

1. Išankstinis kontaktas

Ar dažnai esate linkęs susierzinti, pervirti ir sprogti? Visų pirma, svarbu suprasti, kokie veiksniai išprovokuoja šią būklę, ištirti situacijas ir veiksnius, sukeliančius virimą. Pavyzdžiui, tai gali būti neteisybės jausmas, kai kas nors įžeidžiamas tavo akyse. Arba – nuostaba ir pyktis, nes buvai nesąžiningai apgauta: pavyzdžiui, atkirto naujametinę premiją, už kurią jau esi susiplanavęs. Arba – sienų pažeidimas, kai visi giminaičiai nori pas tave atvažiuoti švenčių, už kurias turėsi visas šventes sutvarkyti.

Verta nuodugniai išstudijuoti visas situacijas, kurios yra prieš neigiamų emocijų protrūkį, ir, jei įmanoma, jų vengti. Pasikalbėkite su artimaisiais apie jums patogias susitikimo sąlygas, o jei tai neįmanoma, padidinkite atstumą. Apie priemoką iš anksto pasidomėkite buhalterijoje, kad išvengtumėte nemalonios staigmenos.

Visada galite pakeisti, jei ne situaciją, tai savo požiūrį į ją, pažymėti ribas, aiškiai pasakyti, kas tiksliai jums netinka, ir pasiūlyti kitą sprendimą.

2. Virinimas

Šiame etape mes jau esame įsitraukę į situaciją ir į ją reaguojame. Kartais esame sąmoningai provokuojami, kad galėtume mumis manipuliuoti. Svarbu išmokti pastebėti tokius nešvarius triukus. Paklauskite savęs, kodėl jūsų kolegai reikia virti. Kokia jo nauda? Taigi verslo derybų metu kartais sąmoningai išprovokuojamas konfliktas, kad pašnekovas išduoda svarbią informaciją apie emocijas, o vėliau, siekdamas išgelbėti veidą, daro nuolaidą.

Asmeniniuose santykiuose pasitaiko, kad partneris mus specialiai verčia žaisti jo žaidimą. Pavyzdžiui, vyras išprovokuoja merginą iki ašarų. Ji pradeda verkti, o jis sako: „Jūs visi tokie patys, jūs tokie patys kaip ir kiti, aš tai žinojau“. Mergina įsitraukia į žaidimą, ima keiktis meile, įrodydama, kad ji „ne tokia“, o ašarų priežastis lieka „užkulisiuose“.

Suprasdami, kokia yra pašnekovo nauda, ​​pasistenkite sulėtinti tempą. Paklauskite savęs, ką geriausia daryti, kad išlaikytumėte savo interesus.

3. Sprogimas

Šiuo metu mes negalime nieko kito padaryti, kaip tik visiškai išeiti iš padėties. Afekto ir sprogimo metu svarbu suvokti, kas yra šalia mūsų.

Deja, daugelis iš mūsų linkę toleruoti ir nereikšti emocijų tiems, kuriems jos skirtos, pavyzdžiui, viršininkui ar verslo partneriui. Šias emocijas parsinešame į namus ir išliejame ant artimųjų, ant tų, kurie mus myli, o kartais net silpnesnius ir negalinčius atsiliepti. Taigi mamos šaukia ant savo vaikų, jei darbe buvo bloga diena, o pačios atlaiko agresiją iš vyrų, kurių viršininkas nepripažįsta.

Jei jaučiate, kad tuoj sprogsite, ieškokite verto priešininko, žmogaus, kuris galėtų atlaikyti jūsų afektą.

Pavyzdžiui, antrasis suaugęs. Be to, bent jau pabandykite suprasti, ko tiksliai norite. Išsiskirti tik tam, kad sumažintum stresą? Tada raskite kitą išsikrovimo būdą – pavyzdžiui, eikite į sporto salę. Tai, kaip išeisite iš situacijos, priklauso nuo jūsų sugebėjimo suprasti save ir valdyti emocijas.

4. Emocijų nuslūgimas

Pyktis ir apmaudas pakeičiama gėda ir kaltės jausmu. Būkite atsargūs su jais. Žinoma, šie elgesio reguliatoriai padeda mums suprasti, kaip geriau bendrauti su žmonėmis. Tačiau svarbu neprarasti virimo priežasties, nes tai yra raktas į pokyčius. Gėda ir kaltė užgožia priežastį, mums gėda kalbėti apie tai, kas lėmė sprogimą, ir sutelkiame dėmesį į jo pasekmių pašalinimą. Tai padeda išlikti santykiuose, tačiau reikėtų paanalizuoti, kas buvo prieš konfliktą ir ką galima padaryti kitą kartą, kad neužvirtumėte.

Jei nebus imtasi atsargumo priemonių, po virimo fazės neišvengiamai įvyks sprogimas. Todėl būkite atidūs sau ir mokykitės valdyti situaciją, atsižvelgdami į savo emocinės būsenos ypatumus.