Maistinė vertė ir cheminė sudėtis.
| Maistinė medžiaga | Kiekis | Norma ** | % normos 100 g | % normos 100 kcal | 100% normalu |
| Kalorijų vertė | 290 kCal | 1684 kCal | 17.2% | 5.9% | 581 g |
| Baltymai | 20.8 g | 76 g | 27.4% | 9.4% | 365 g |
| Riebalai | 23 g | 56 g | 41.1% | 14.2% | 243 g |
| Vanduo | 53 g | 2273 g | 2.3% | 0.8% | 4289 g |
| Pelenai | 3.2 g | ~ | |||
| Vitaminai | |||||
| Vitaminas B1, tiaminas | 0.07 mg | 1.5 mg | 4.7% | 1.6% | 2143 g |
| Vitaminas B2, riboflavinas | 0.07 mg | 1.8 mg | 3.9% | 1.3% | 2571 g |
| Vitaminas E, alfa tokoferolis, TE | 9.7 mg | 15 mg | 64.7% | 22.3% | 155 g |
| Vitaminas PP, NE | 6.1 mg | 20 mg | 30.5% | 10.5% | 328 g |
| niacinas | 1.6 mg | ~ | |||
| makroelementų | |||||
| Kalis, K. | 344 mg | 2500 mg | 13.8% | 4.8% | 727 g |
| Kalcis, Ca | 462 mg | 1000 mg | 46.2% | 15.9% | 216 g |
| Magnis, mg | 52 mg | 400 mg | 13% | 4.5% | 769 g |
| Natris, Na | 741 mg | 1300 mg | 57% | 19.7% | 175 g |
| Siera, S | 208 mg | 1000 mg | 20.8% | 7.2% | 481 g |
| Fosforas, P | 202 mg | 800 mg | 25.3% | 8.7% | 396 g |
| Chloras, Cl | 1134 mg | 2300 mg | 49.3% | 17% | 203 g |
| Mikroelementai | |||||
| Geležis, Fe | 0.8 mg | 18 mg | 4.4% | 1.5% | 2250 g |
| Molibdenas, Mo. | 4 μg | 70 μg | 5.7% | 2% | 1750 g |
| Nikelis, Ni | 9 μg | ~ | |||
| Fluoras, F | 700 μg | 4000 μg | 17.5% | 6% | 571 g |
| Chromas, kr | 55 μg | 50 μg | 110% | 37.9% | 91 g |
| Cinkas, Zn | 1.02 mg | 12 mg | 8.5% | 2.9% | 1176 g |
| Steroliai | |||||
| Cholesterolis | 64 mg | daugiausia 300 mg | |||
| Sočiosios riebalų rūgštys | |||||
| Sočiosios riebalų rūgštys | 2.6 g | maks. 18.7 г |
Energinė vertė yra 290 kcal.
- Vitaminas E pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, yra būtinas lytinių liaukų, širdies raumens funkcionavimui, yra universalus ląstelių membranų stabilizatorius. Esant vitamino E trūkumui, pastebima eritrocitų hemolizė ir neurologiniai sutrikimai.
- Vitaminas PP dalyvauja energijos apykaitos redoksinėse reakcijose. Nepakankamas vitamino vartojimas sutrikdo normalią odos, virškinamojo trakto ir nervų sistemos būklę.
- kalis yra pagrindinis tarpląstelinis jonas, kuris dalyvauja reguliuojant vandens, rūgščių ir elektrolitų pusiausvyrą, dalyvauja nervinių impulsų procesuose, slėgio reguliavime.
- Kalcis yra pagrindinis mūsų kaulų komponentas, veikia kaip nervų sistemos reguliatorius, dalyvauja raumenų susitraukime. Kalcio trūkumas lemia stuburo, dubens kaulų ir apatinių galūnių demineralizaciją, padidina osteoporozės riziką.
- Magnis dalyvauja energijos apykaitoje, baltymų, nukleorūgščių sintezėje, stabilizuoja membranas, yra būtinas kalcio, kalio ir natrio homeostazei palaikyti. Trūkstant magnio atsiranda hipomagnezemija, padidėja rizika susirgti hipertenzija, širdies ligomis.
- Fosforas dalyvauja daugelyje fiziologinių procesų, įskaitant energijos apykaitą, reguliuoja rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, yra fosfolipidų, nukleotidų ir nukleorūgščių dalis, yra būtina kaulų ir dantų mineralizacijai. Dėl trūkumo atsiranda anoreksija, anemija, rachitas.
- Chloras būtinas druskos rūgšties susidarymui ir išsiskyrimui organizme.
- Fluoras inicijuoja kaulų mineralizaciją. Nepakankamas suvartojimas lemia dantų ėduonį, priešlaikinį dantų emalio trynimą.
- chromas dalyvauja reguliuojant gliukozės kiekį kraujyje, sustiprinant insulino poveikį. Dėl trūkumo sumažėja gliukozės tolerancija.
Energinė vertė arba kalorijų kiekis Ar energijos kiekis žmogaus organizme išsiskiria virškinimo metu. Produkto energinė vertė matuojama kilogramais kalorijų (kcal) arba kilogramais džaulių (kJ) 100 gramų. produktas. Maisto energinei vertei matuoti naudojama kilokalorija taip pat vadinama „maisto kalorija“, todėl kilogramo priešdėlis dažnai nenurodomas nurodant kalorijas (kilogramų) kalorijomis. Galite pamatyti išsamias Rusijos produktų energijos lenteles.
Maistinė vertė - angliavandenių, riebalų ir baltymų kiekis produkte.
Maisto produkto maistinė vertė - maisto produkto savybių rinkinys, kurio metu patenkinami fiziologiniai žmogaus poreikiai reikalingoms medžiagoms ir energijai.
Vitaminai, organinės medžiagos, reikalingos nedideliais kiekiais tiek žmonių, tiek daugumos stuburinių gyvūnų racione. Vitaminus dažniausiai sintetina augalai, o ne gyvūnai. Kasdieninis vitaminų poreikis žmogui yra tik keli miligramai arba mikrogramai. Skirtingai nuo neorganinių medžiagų, vitaminai sunaikinami stipriai kaitinant. Daugelis vitaminų yra nestabilūs ir „prarandami“ gaminant maistą ar perdirbant maistą.