Daržovės ir muzika. Kas gali būti bendro tarp šių dviejų sąvokų? Atsakymą į klausimą galime rasti muzikiniame daržovių orkestre – Vienna Vegetable Orchestra, kuris buvo įkurtas 1998 metų vasarį Vienoje. Vienetinis daržovių orkestras groja instrumentais, pagamintais vien iš skirtingų šviežių daržovių.
Kadaise idėja sukurti orkestrą kilo entuziastingų muzikantų grupei, kurių kiekvienas atsidavė tam tikram muzikiniam stiliui: nuo popmuzikos ir roko iki klasikos ir džiazo. Visi muzikantai turėjo savo projektus ir tikslus mėgstamoje srityje. Tačiau aišku viena – jie visi norėjo atsidurti kažkaip ypatinga, tame, ko niekas anksčiau negalėjo padaryti. Kasdienybėje mus supančio garsų pasaulio studijos, naujų garsų, naujos muzikinės krypties, naujų emocijų ir jausmų apraiškų paieškos paskatino sukurti pirmąjį pasaulyje daržovių orkestrą.
Daržovių orkestras – jau unikalus renginys. Tačiau ji unikali ir tuo, kad neturi lyderio. Visi ansamblio nariai turi balsavimo teisę ir savo požiūrį, savo specifinį požiūrį į atlikimą, čia karaliauja lygybė. Kaip skirtingos kilmės, skirtingą išsilavinimą turintiems žmonėms (orkestre yra ne tik profesionalūs muzikantai, bet ir menininkai, architektai, dizaineriai, rašytojai, poetai) pavyko sukurti kažką savito ir grandiozinio? Ko gero, taip ir vadinasi – didelės draugiškos komandos, kupinos entuziazmo ir siekiančios vieno tikslo, paslaptis.
Pasirodo, daržovėms, kurios yra ant mūsų stalo, nėra nieko neįmanomo perteikti džiazo, roko, pop muzikos, elektroninės muzikos ir net klasikinės muzikos skambesiui. Kartais augalinių instrumentų garsus galima palyginti su laukinių žvėrių šauksmais, o kartais jie visai nepanašūs. Visi muzikantai įsitikinę, kad augaliniais instrumentais skleidžiamų garsų negalima atkurti kitais instrumentais.
Tad koks tai muzikos stilius, perduodamas mums pažįstamų daržovių? Muzikantai tai vadina daržove. O norint apibūdinti neįprastų muzikos instrumentų skambesį, galime patarti tik viena – geriau vieną kartą išgirsti, nei 100 kartų perskaityti.
Įdomiausia, kad muzikinis koncertas malonus ne tik mūsų ausiai, bet ir skrandžiui. Ar neskamba keistai? Reikalas tas, kad spektaklio pabaigoje žiūrovams siūloma įvertinti muzikinės trupės šefo kulinarinio meno meistriškumą. Specialiai į koncertą atėjusius žiūrovus vaišins sriuba iš šviežiai paruoštų daržovių. Tuo pačiu, kaip kiekvienas muzikinis pasirodymas išsiskiria garsų ir instrumentų naujumu, taip daržovių sriuba visada yra unikali ir turi savo potraukį.
Menininkams derėtų duoti savo nuopelnus: jie ne tik įneša įvairovės į muzikos meną, tai ir yra „menas be atliekų“: dalis daržovių, iš kurių kuriami instrumentai, sunaudojama daržovių sriubai gaminti, o patys instrumentai spektaklio pabaigoje pristatomi žiūrovai, o tie savo ruožtu nusprendžia: pasilikti pypkę morkų kaip atminimą ar suvalgyti su dideliu malonumu.
Kaip prasideda daržovių koncertas? Žinoma, nuo svarbiausio – nuo muzikos instrumentų gamybos, kurių technika tiesiogiai priklauso nuo daržovės, kuria gros muzikantai. Taigi, pomidorų ar porų smuikas jau paruoštas groti ir nereikalauja jokio išankstinio darbo. O sukurti agurkinį pučiamąjį instrumentą užtruks apie 13 minučių, iš morkų pagaminti fleitą užtruks apie 1 val.
Visos daržovės turi būti šviežios ir tam tikro dydžio. Būtent tai ir yra pagrindinis orkestro sunkumas turo metu, nes ne visur galima rasti kokybiškų ir net tam tikro dydžio šviežių daržovių. Daržovių pasirinkimui menininkai skiria ypatingą dėmesį, nes ant nuvytusių agurkų ar labai mažų moliūgų groti neįmanoma, be to, instrumentai gali sugesti ir sulūžti pačiu netinkamiausiu momentu – pasirodymo metu, o tai nepriimtina tokiam unikaliam. orkestras. Daržoves menininkai dažniausiai renkasi ne parduotuvėse, o turguose, nes, jų nuomone, dėl jų laikymo vakuuminėse pakuotėse gali sutrikti daržovių akustinės savybės.
Daržovių kokybei keliami reikalavimai priklauso ir nuo jų paskirties: pavyzdžiui, morkos šaknis blauzdelei turi būti didelė, o fleitai gaminti – vidutinio dydžio ir tam tikros struktūros. Kita problema, su kuria menininkai susiduria, – augalinių instrumentų džiūvimas ir susitraukimas pasirodymų metu veikiant šviesai ir aukštai temperatūrai, todėl koncertų salėje stengiamasi išlaikyti tam tikrą temperatūros ir šviesos režimą. Muzikos instrumentai tobulinami ir plečiami. Taigi, pirmasis daržovių įrankis buvo pomidoras 1997 m.
Menininkai nuolat išranda naujus ir tobulina senus instrumentus, kartais novatoriškas idėjas derina su jau klasikinėmis, todėl gimsta nauji garsai. Kartu orkestras stengiasi išsaugoti nuolatinius garsus, pavyzdžiui, morkų barškučius, o tai būtina norint sukurti savo meno kūrinius, kuriems jau sukurta savo muzikinė notacija. Šios grupės kelionės suplanuotos beveik „per minutę“. Tuo pačiu muzikantai mėgsta groti vietose, kuriose yra atvira publika, kur gera atmosfera, salėse su gera akustika – tai gali būti koncertų ar teatro salė, meno galerija.
Muzikantai tiki, kad daržovių muzikai yra daug galimybių daugelyje skirtingų vietų. Kartu jie rimtai žiūri į savo muziką: nemėgsta vaidinti komedijos kontekste, taip pat per komercinius renginius.
Tai kodėl visos tos pačios daržovės? Niekur kitur pasaulyje nieko panašaus nerasi, tik Australijoje daržovių koncertus rengia vyras, vardu Linsey Pollack, bet niekur kitur nėra orkestro.
„Daržovės – tai, ką gali ne tik išgirsti, bet ir pajausti, paragauti. Daržovių įvairovei ribų nėra: skirtingos spalvos, dydžiai, vietiniai veislių skirtumai – visa tai leidžia pagerinti garsus ir praplėsti muzikinį kūrybiškumą“, – sako muzikantai. Meną ir ypač muziką galima sukurti iš visko, kiekviename daikte yra melodija, kurios skambesys yra unikalus. Jums tereikia klausytis, o garsus rasite visur ir visur...