Kartą jau sakiau, mano tėčiui 84 metai – oho, koks šaunus žmogus! Tegul Alachas vėl palaimina jį! Jis visada valgė mėsą ir daug. Nepamenu nė dienos be mėsos, net nežinau, kad ką nors gamindavome be mėsos, išskyrus pyragus su bulvėmis ir sūriu, ir kepdavome augaliniame aliejuje, tada valgydavome arba su sviestu, arba namine grietine.
O mėsa visada buvo jo paties, tėtis pats pjausdavo namų kieme. Netgi padėdavau tėčiui pakabinti ėriuką ant kabliuko... na, kažkaip net nepagalvojau, kad čia „atsiprašau už ėriuką“ ar dar kažkas, o tada dar druskos užpyliau ant ką tik nuluptos odos, ir išnešė į saulę, kad išdžiūtų... O dar dubenėlį kraujo šunims davė, aš ramiai paėmiau dubenį į rankas ir nunešiau į sodą – na, jei šuo klajoja (mes ne neturime savo).
Ir vaikystėje, ir moksleivėje, ir jau suaugusioje – tai niekada manęs tikrai nešokiravo, bet net ir netrukdė. O dabar skaitau šią svetainę, žiūrėjau nuotraukas ir... na, apskritai manyje viskas apsivertė aukštyn kojomis... Neįsivaizduoju, kad per gerklę išlįs mėsos gabalas...
Jie, gyvūnai, tokie patys kaip mes: jie taip pat gimsta, atsiveda, maitina vaikus... Bet kas? Štai, pavyzdžiui, liūtai – jie valgo žmogaus mėsą. Kodėl gi mums nepalengvėjus? Kodėl, jei pasiutęs šuo graužia žmogų (Allah saklasyn), mes nesakome, kad šuo buvo „beprotis“, ir neatleidžiame jai už brolio mirtį? Kodėl šis šuo nušaunamas, o šeimininkui skiriama bauda, o juo labiau – teisiami už šuns nepastebėjimą?
Jei galime valgyti kitus, ar logiška, kad kitiems turėtų būti leista mus valgyti? Ir jei kiti negali mūsų suvalgyti, tai mes negalime valgyti kitų... Apskritai, nežinau, kaip tai yra kruopščiai ir kiek ilgai gyvensiu su tokiomis mintimis, bet aš tikrai žinau vieną dalyką: ši svetainė apsivertė visas mano pažiūras apie maistą, apie maisto paskirtį ir apskritai apie tai, kas kam – maistas man ar aš maistui, maistas turi mane suvalgyti (ta prasme, kad sugeria mano laiką, jėgas, pinigus, sunaikina mano sveiką kūną ir sunaikindamas sveiką dvasią), arba valgysiu maistą (kad jis man būtų naudingas, o ne pakenkęs); Ar turėčiau leisti maistui užgniaužti manyje esantį gerumą, padaryti iš manęs plakinį, ar pasakyti jai, kad esu malonus, kad nevalgysiu tokių gimusių mėsos kaip aš, kad man užtenka kito maisto?
Bet čia tik vienas dalykas mane glumina: Korane rašoma, kad be kiaulienos, asilo, dar kažko, gal šuns (tiksliai nepamenu), galima valgyti bet kokią kitą mėsą... Nors pagalvojus. , rašoma, kad ir 4 žmonas galite turėti... Bet tai „įmanoma“ ir nebūtina...
Iš viso išeina, kad aš nepažeidžiau savo religijos – islamo, jei nevalgau mėsos. Kaip gera būti protingu žmogumi – kai paaiškini sau, tada lengviau ir labiau pasitiki savimi.