Šimtakojai yra dideli parazitai, galintys išmatuoti kelias dešimtis centimetrų. Jų įkandimai, nors ir nėra labai pavojingi Prancūzijoje, gali būti labai skausmingi ir sukelti didelę uždegiminę reakciją. Todėl svarbu žinoti pirmuosius paprastus veiksmus, kuriuos reikia atlikti įkandus, siekiant sumažinti infekcijos ar imuninės sistemos pabėgimo riziką.

Šimtakojis, dar vadinamas šimtalapiu, yra didelė chilopoda, kurios kūną sudaro apie dvidešimt žiedų, kurių kiekvienas nešioja poras kojų. Didžiausia Pietų Amerikoje aptinkama rūšis gali siekti 40 centimetrų. Prancūzijoje individų yra Pietų Prancūzijoje, tačiau jie retai viršija 20 centimetrų.

Šimtakojų įkandimas yra skausmingas. Po galva jie turi du kabliukus, kurie eina per odą ir suleidžia nuodus. Atogrąžų rūšių nuodai yra stipresni nei Viduržemio jūros rūšių, kai kurios rūšys gali būti net mirtinos žmonėms.

Be jautrių ar alergiškų žmonių, Prancūzijoje esančių šimtakojų įkandimai yra skausmingi, bet retai pavojingi.

Šimtakojų nuoduose, suleidžiamuose kabliukais įkandimo metu, yra acetilcholino, histamino ir serotonino. Šie produktai sukelia rimtų uždegiminių organizmo reakcijų, kurios gali būti priežastis:

• hipertermija (karščiavimas);
• trūkumai;
• drebulys.

Nepaisant skausmo, įkandimai žmonėms retai būna mirtini. Šimtakojo nuodai turi nemalonų kvapą, skirtą atbaidyti plėšrūnus.

Įkandus atsiranda aštrus skausmas ir deginimo pojūtis. Tačiau svarbu išlikti ramiam ir nepanikuoti. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra kruopščiai nuplauti įkandimo vietą muilu ir vandeniu. Šio plovimo tikslas yra pašalinti toksinus, kurie gali likti ant odos, ir sumažinti bakterijų ar virusų, galinčių patekti į žaizdą, skaičių. Griežtai nerekomenduojama naudoti gelio ar hidroalkoholinio tirpalo, nes tai sukeltų papildomą deginimo pojūtį įkandimo vietoje. Nuplovus įkandimą, galima naudoti dezinfekavimo priemonę, tokią kaip chlorheksidinas arba betadinas.

Gyvūno suleisti nuodai sukels didelę uždegiminę reakciją įkandimo vietoje. Tai paraus, patins ir taps skausminga. Priešuždegiminių produktų naudojimas gali būti naudingas siekiant apriboti šią žmogaus organizmo reakciją, taigi ir sumažinti skausmą, susijusį su įkandimu. Pavyzdžiui, paracetamolį arba ibuprofeną galima vartoti laikantis atsargumo priemonių ir įprastų dozių.

Be to, gali būti įdomu uždėti šlapius kompresus, kurie padės kontroliuoti uždegiminę reakciją. Naudojant kompresus, įmirkytus bent iki 45 ° temperatūros pašildytame vandenyje, galima išjungti dalį nuodų, kurie, kaip teigiama, yra šilumai nestabilūs. Priešingai, naudojant šalto vandens kompresus, galima sumažinti uždegiminę reakciją, įkandimo srities edemą, taigi ir skausmą.

Paprastai niežulys savaime išnyksta po 12–24 valandų. Įkandimo vietą reikia stebėti, kol ji visiškai išgydoma, kad žaizda neužsikrėstų. Jei požymiai, susiję su įkandimu, išlieka ilgiau nei 24 valandas arba jei žmogus yra alergiškas įkandimui, svarbu kreiptis į gydytoją. Tada jis gali išrašyti receptą, kad išrašytų vietinį priešuždegiminį kremą, pagrįstą kortikosteroidais, kuris turi būti vartojamas kartu su sistemiškai vartojamais priešuždegiminiais vaistais ir galbūt antihistamininiais vaistais, kad būtų išvengta išbėgusio imuninio atsako ir alerginių reakcijų.

Šimtakojai patinka šiltos, tamsios ir drėgnos vietos. Pietų Prancūzijoje, net jei jie dažniausiai randami lauke, šalia medžio krūvų, medžių kelmų ar po lapais, gali atsitikti taip, kad vienas ar du šimtakojai apsigyvena jūsų namuose. Tada jie bus linkę slėptis už buitinės technikos, už durų, paklodėse ir pan.

Tada reikės paskambinti specialistui, kad jis paprastu ir veiksmingu būdu atsikratytų.