Turinys
Sveiki, mieli svetainės skaitytojai! Anot Leonhardo, distiminis asmenybės tipas yra pats depresyviausias ir nuobodiausias iš kitų tipų.
Ir šiandien mes išsiaiškinsime, kokie yra jo pagrindiniai charakterio bruožai, taip pat ištekliai ir apribojimai. Ši informacija leis jums pasiekti maksimalios naudos iš bendravimo su juo.
Charakterio savybės
Kaip jau minėta, distimai labiau orientuojasi į negatyvą. Jie sugeba nusiminti ir patirti liūdesį net tada, kai jų gyvenime nutinka džiugių įvykių.
Bent jau jie pastebi tik tuos dalykus, kurie gali juos nuliūdinti. Laimė praeina pro juos tarsi tranzitu, nė kiek neužsigulusi prisiminimuose.
Jie skiriasi lėtu mąstymu ir reakcija į įvairius dirgiklius. Prieš ką nors sakydami, jie stovi ilgą pauzę, kaupia mintis ir apgalvoja kiekvieną žodį. Pokalbiuose aktyviai nedalyvauja, dažniausiai klausosi tyliai, retkarčiais įterpdami pastabų, komentarų.
Distiminio tipo vaiką lengva atpažinti, jis dažniausiai yra nepasitikintis savimi, baikštus ir drovus. Jis retai matomas žaidžiant, o tai palydi garsaus juoko.
Jis dažniausiai koncentruojasi ties statybiniais blokais ir mozaikomis ir atsisako dalyvauti konkursuose ir kituose grupių susitikimuose.
Jam labiau patinka vienatve, todėl yra ramesnis ir saugesnis, jam suteikiama galimybė apmąstyti kai kuriuos liūdnus gyvenimo aspektus, o pokalbiais jo niekas neblaško.
Profesinė veikla
Jie yra puikūs darbuotojai, tik su sąlyga, kad jiems nebus nustatytas griežtas terminas ir jie reikalauja greitų rezultatų. Jie sugeba atlikti kruopštų ir monotonišką darbą, kurio imsis ne visi, atidžiai tikrindami visas smulkmenas ir niuansus.
Atsakingas ir efektyvus. Tikrai galite pasikliauti distimais, jei jie sutiko išspręsti kokią nors problemą, jos neapleis ir viduryje. Ir jie laikosi savo žodžių.
Dažnas bendravimas su kitais žmonėmis sukelia įtampą ir stresą, o tai neigiamai veikia jų savijautą ir produktyvumą. Todėl geriau rinktis profesiją, nesusijusią su bendravimu ir atsakingų sprendimų priėmimu.
Šis psichotipas turi labai išvystytą teisingumo jausmą. Jis nevogs, nekels pavojaus įmonei ir darbuotojams bei nepažeis ribų, kurios yra nustatytos net užkulisiuose.
Užimdamas vadovaujančias pareigas, jis sulaukia pripažinimo iš pavaldinių, kurie gali saugiai pasikliauti jo sąžiningumu ir taktiškumu.
Ištikus nesėkmėms, jis linkęs kaltinti save, nepaisant to, kad kai kuriems įvykiams visiškai negalėjo daryti įtakos.
Force majeure situacijos jį gali privesti prie nervų suirimo, nes jis visiškai nesugeba susidoroti su sunkumais ir greitai randa optimaliausių problemų sprendimo būdų.
Todėl streso momentu jis negalvoja, ką daryti, kad ištaisytų klaidas, o visiškai pasiduoda savęs plakimo procesui.
Dystiminis sutrikimas
Šio tipo charakterio kirčiavimo pavojus slypi tame, kad jis sugeba niūriomis mintimis ir sutelkti dėmesį tik į neigiamą psichikos sutrikimą, vadinamą distimija.
Tai depresija, tik lengvu formatu. Tai tiesiog užtrunka ilgiau nei įprastai. Todėl rekomenduojama ją gydyti kvalifikuotiems specialistams, nesitikint, kad būklė pagerės savaime.
Distimijos pavojus slypi tame, kad ji gali prasidėti jau paauglystėje ir trukti apie dvejus metus.
Todėl dažniausiai patys pacientai ir jų artimi žmonės tiesiog prieina prie išvados, kad juos nerimą keliantys sutrikimo požymiai tėra charakterio bruožai ir suvokia juos kaip duotybę, su kuria tereikia susitaikyti.
Štai dar viena priežastis, kodėl taip svarbu kreiptis į gydytoją, kai atsiranda pirmieji distimijos simptomai. Psichoterapeutas ar psichiatras galės diagnozuoti sutrikimo buvimą ar nebuvimą.
Įrodymai
Šie simptomai gali varginti dvejus ar net trejus metus iš eilės. Pagerėjimo momentai yra gana tikėtini, tačiau jie yra trumpalaikiai ir svyruoja nuo 10 iki 14 dienų.
- Požiūris į ateitį itin neigiamas, o praeitis prisimenama su nerimu. Tai idealizuojama, nors tuo momentu žmogus nepajuto to, kas vyksta vertės. Jis įgyjamas laikui bėgant, kaip nostalgija.
- Sumažėja gebėjimas susikaupti, dėmesys išsibarsto, o žmogus tiesiog nemoka jo sulaikyti, suvaldyti.
- Mažas energijos lygis atitinkamai mažina efektyvumą, nesinori ryte keltis iš lovos ir apskritai judėti.
- Nemiga, košmarai.
- Apetito pokytis, dažniausiai jis didėja, nes šiuo sutrikimu sergantis žmogus siekia mėgautis gyvenimu, nerimo ir beviltiškumo jausmą pakeisdamas maistu. Tačiau yra situacijų, kai atsisakoma valgyti. Viskas priklauso nuo to, kaip ji įpratusi reaguoti į stresines situacijas ir susidoroti su įtampa.
- Lytinio potraukio trūkumas, mažas jaudrumas.
- Savigarba tampa kritiškai žema. Žmogus negali pasikliauti savo ištekliais ir galimybėmis, netiki, kad kažką sugeba.
- Pasitenkinimo praradimas dėl veiklos, kuri anksčiau patiko. Tai yra, jis jaučia abejingumą mėgstamiems pomėgiams ir net artimiems žmonėms.
Gydymas
Distimija dažniausiai gydoma psichoterapija, taip pat psichiatro paskirtais vaistais.
Paprastai tai yra antidepresantai, siekiant normalizuoti nuotaiką ir grąžinti pacientą patirti visą spektrą jausmų ir pojūčių, be liūdesio, beviltiškumo ir liūdesio.
Taip pat svarbu diagnozuoti, ar nėra antrinių psichikos ligų, kurios atsirado dėl šio sutrikimo išsivystymo.
Pavyzdžiui, gali pasireikšti socialinė fobija, panikos priepuoliai, priklausomybė nuo alkoholio, nikotino ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, kurias pacientas vartoja siekdamas pagerinti savo emocinę būklę.
Kelerius metus būti niūriam – gana sunkus išbandymas. Kodėl dažnai bandoma nusižudyti, siekiant atsikratyti kančios.
Sunkiais atvejais galime kalbėti apie „dvigubą depresiją“, tai yra, kai distimija pasireiškia pasikartojančiomis depresinėmis būsenomis.
Rekomendacijos
- Dystim asmenybės turėtų vadovautis sveiku gyvenimo būdu. Tai yra, laikytis dietos, daryti mankštą, daug laiko praleisti lauke ir visiškai atsisakyti nikotino bei kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų.
- Sustokite atsiskyrę, kad pasinertumėte į neviltį, būdingą šiam psichotipui. Pasistenkite rasti savyje jėgų bendrauti su kitais žmonėmis, antraip taip atsiribosite, kad nebus lengva įsilieti į tokiu momentu aplink verdantį socialinį gyvenimą.
- Ieškokite priežasčių juoktis ir būti laimingiems. Žaiskite žaidimą, stengdamiesi rasti kuo daugiau teigiamų situacijos priežasčių. Pavyzdžiui, jei pradėjo lyti, tada pagalvok, kodėl tai gerai, o ne blogai, jei tau nepatinka.
- Jei jūsų mylimasis priklauso šiam charakterio akcentui, kuo dažniau jį girkite. Tai padės pakelti jo savigarbą ir, galbūt, nuotaiką.
Užbaigimas
Ir tai viskas šiandien, mieli skaitytojai! Galiausiai rekomenduojame susipažinti su kitais charakterio akcentais, tiek pagal Lichko, tiek pagal Leonhardo klasifikaciją.
Galite pradėti, pavyzdžiui, nuo konforminio asmenybės tipo.
Rūpinkis savimi ir būk laimingas!
Medžiagą parengė psichologė, geštalto terapeutė Žuravina Alina