Pasaulis paskęs plastike po 30 metų. Kaip atremti grėsmę?

Žmogus į prekybos centrą eina bent tris kartus per savaitę, kiekvieną kartą pasiima po kelis pakavimo maišelius su vaisiais ar daržovėmis, duona, žuvimi ar mėsa plastikinėje pakuotėje, o prie kasos visa tai sudeda į dar porą maišelių. Dėl to per savaitę jis sunaudoja nuo dešimties iki keturiasdešimties pakavimo maišelių ir kelis didelius. Visi jie naudojami vieną kartą, geriausiu atveju – tam tikrą skaičių didelių maišų žmogus panaudoja kaip šiukšles. Per metus viena šeima išmeta labai daug vienkartinių maišelių. O per visą gyvenimą jų skaičius pasiekia tokį skaičių, kad paskleidus ant žemės, galima nutiesti kelią tarp poros miestų.

Žmonės išmeta penkių rūšių šiukšles: plastiką ir polietileną, popierių ir kartoną, metalą, stiklą, baterijas. Taip pat yra lempučių, buitinės technikos, gumos, bet jos nėra tarp tų, kurios kas savaitę patenka į šiukšliadėžę, todėl apie jas nekalbame. Iš klasikinių penkių tipų pavojingiausi yra plastikas ir polietilenas, nes jie suyra nuo 400 iki 1000 metų. Pasaulyje didėjant gyventojų skaičiui, kasmet reikia daugiau maišelių ir jie naudojami vieną kartą, todėl jų šalinimo problema auga eksponentiškai. Po 30 metų pasaulis gali nuskęsti polietileno jūroje. Popierius, priklausomai nuo rūšies, suyra nuo kelių savaičių iki mėnesių. Stiklas ir metalas užima daug laiko, tačiau juos galima atskirti nuo šiukšlių ir perdirbti, nes terminio valymo metu neišskiria toksiškų medžiagų. Tačiau polietilenas, kaitinamas ar deginamas, išskiria dioksinus, kurie yra ne mažiau pavojingi nei cianido nuodai.

„Greenpeace Russia“ duomenimis, per metus mūsų šalyje parduodama apie 65 mlrd. Maskvoje šis skaičius yra 4 milijardai, nepaisant to, kad sostinės teritorija yra 2651 kvadratinis metras, tada, išdėlioję šiuos paketus, galite palaidoti visus maskviečius po jais.

Jei viskas bus nepakeista, tai iki 2050 metų pasaulyje bus sukaupta 33 milijardai tonų polietileno atliekų, iš kurių 9 milijardai bus perdirbami, 12 milijardų – sudeginama, o dar 12 milijardų bus palaidota sąvartynuose. Tuo pačiu metu visų žmonių svoris yra apie 0,3 milijardo tonų, todėl žmonija bus visiškai apsupta šiukšlių.

Tokia perspektyva jau pasibaisėjo daugiau nei penkiasdešimt pasaulio šalių. Kinija, Indija, Pietų Afrika ir daugelis kitų įvedė draudimą nešioti iki 50 mikronų storio plastikinius maišelius, todėl situaciją pakeitė: sumažėjo šiukšlių kiekis sąvartynuose, sumažėjo problemų su nuotekomis ir kanalizacijomis. Kinijoje jie suskaičiavo, kad per trejus tokios politikos metus jie sutaupė 3,5 mln. tonų naftos. Havajai, Prancūzija, Ispanija, Čekija, Naujoji Gvinėja ir daugelis kitų šalių (iš viso 32) visiškai uždraudė plastikinius maišelius.

Dėl to pavyko sumažinti šiukšlių kiekį sąvartynuose, išspręsti vandens tiekimo sistemos užsikimšimo problemas, sutvarkyti pakrančių turistines zonas ir upių vagas, sutaupyti daug naftos. Tanzanijoje, Somalyje, JAE po draudimo potvynių rizika sumažėjo daug kartų.

Ekologijos ir aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Nikolajus Valuevas sakė:

„Pasaulinė tendencija, laipsniškas plastikinių maišelių atsisakymas yra teisingas žingsnis, palaikau pastangas, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti žalą aplinkai ir žmonėms, tai galima pasiekti tik sutelkus verslo, valdžios ir visuomenės jėgas.

Ilgainiui bet kuriai valstybei nenaudinga skatinti vienkartinių gaminių naudojimą savo šalyje. Plastikiniai maišeliai gaminami iš naftos produktų ir yra neatsinaujinantys ištekliai. Neracionalu išleisti vertingos naftos, dėl kurių kartais net pradedami karai. Polietileno šalinimas deginimo būdu yra itin pavojingas gamtai ir žmonėms, nes į orą patenka nuodingos medžiagos, todėl tai taip pat nėra jokiai kompetentingai valdžiai pasirinkimas. Paprasčiausias išmetimas į sąvartynus situaciją tik pablogins: į sąvartynus atsidūręs polietilenas tampa purvinas ir sunkiai atskiriamas nuo likusių šiukšlių, o tai trukdo jas apdoroti.

Jau dabar reikalingas bendras valdžios, verslo ir Rusijos gyventojų darbas, tik jis gali pakeisti situaciją su polietilenu mūsų šalyje. Vyriausybė privalo kontroliuoti plastikinių maišelių platinimą. Iš verslo – sąžiningai siūlyti popierinius maišelius savo parduotuvėse. O miestiečiai gali tiesiog rinktis daugkartinius maišelius, kurie tausos gamtą.

Beje, net rūpindamosi aplinka kai kurios įmonės nusprendė pasipelnyti. Parduotuvėse atsirado biologiškai skaidžių plastikinių maišelių, tačiau tai maišelius gaminančių įmonių spekuliacijos dėl žmonių nežinojimo. Šie vadinamieji biologiškai skaidūs maišeliai iš tikrųjų virsta tik milteliais, kurie vis dar yra kenksmingi ir suirs dar tuos pačius 400 metų. Jie tampa nematomi akiai ir todėl dar pavojingesni.

Sveikas protas rodo, kad yra teisinga atsisakyti vienkartinių gaminių, o pasaulio patirtis patvirtina, kad tokia priemonė yra įmanoma. Pasaulyje jau 76 šalys uždraudė arba apribojo polietileno naudojimą ir sulaukė teigiamų rezultatų tiek aplinkos, tiek ekonomikos srityse. Juose gyvena 80% pasaulio gyventojų, o tai reiškia, kad daugiau nei pusė pasaulio gyventojų jau imasi priemonių užkirsti kelią šiukšlių katastrofai.

Rusija yra didžiulė šalis, dauguma miesto gyventojų šios problemos dar nepastebi. Bet tai nereiškia, kad jo nėra, nuvažiavus į bet kurį sąvartyną galima pamatyti kalnus plastiko atliekų. Kiekvienas žmogus gali sumažinti savo plastiko pėdsaką tiesiog atsisakius vienkartinių pakuočių parduotuvėje ir taip apsaugoti savo vaikus nuo aplinkos problemų.

Palikti atsakymą