Mes „Vegetarian“ pradedame straipsnių ciklą, skirtą padėti tiems, kurie dar tik galvoja apie vegetarizmą arba neseniai pradėjo šį kelią. Jie padės suprasti opiausias problemas! Šiandien jūs turite išsamų naudingų žinių šaltinių vadovą, taip pat komentarus iš žmonių, kurie daugelį metų buvo vegetarai.
Kokias knygas perskaityti perėjimo prie žaliavalgystės pradžioje?
Tie, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo be valandos ar dviejų įdomios literatūros, turės atrasti daug naujų vardų:
„The China Study“, Colinas ir Thomas Campbellas
Amerikiečių biochemiko ir jo mediko sūnaus darbas tapo viena didžiausių pastarojo dešimtmečio knygų sensacijų. Tyrime išsamiai aprašomas ryšys tarp gyvūnų mitybos ir daugelio lėtinių ligų atsiradimo, pasakojama, kaip mėsa ir kiti neaugaliniai maisto produktai veikia žmogaus organizmą. Knygą drąsiai galima atiduoti į savo sveikata susirūpinusių tėvelių rankas – daugelis bendravimo sunkumų, susijusių su mitybos pakeitimu, praeis savaime.
Joelio Furmano „Mityba kaip sveikatos pagrindas“.
Knyga parengta remiantis naujausių mokslinių tyrimų rezultatais apie mitybos įtaką bendrai žmogaus sveikatai, išvaizdai, svoriui ir ilgaamžiškumui. Skaitytojas be nereikalingo spaudimo ir pasiūlymų sužino patikrintus faktus apie augalinio maisto naudą, turi galimybę palyginti skirtingų produktų maistinių medžiagų sudėtį. Knyga padės suprasti, kaip pakeisti mitybą nepakenkiant sveikatai, numesti svorio ir išmokti sąmoningai susieti su savo gerove.
„Vegetarizmo enciklopedija“, K. Kantas
Informacija leidinyje tikrai enciklopedinė – čia pateikiami trumpi blokai apie kiekvieną pradedantiesiems rūpimą klausimą. Tarp jų: žinomų mitų paneigimai, moksliniai duomenys apie vegetarišką mitybą, subalansuotos mitybos patarimai, diplomatiniai vegetarizmo klausimai ir daug daugiau.
„Viskas apie vegetarizmą“, IL Medkova
Tai viena geriausių rusų knygų apie sąmoningą mitybą. Beje, leidinys pirmą kartą išleistas 1992 m., kai vegetarizmas buvo tikras smalsumas naujausiems sovietų piliečiams. Galbūt todėl jame pateikiama išsami informacija apie augalinės dietos kilmę, jos rūšis, perėjimo būdus. Kaip premiją autorius parengė platų vegetariškų produktų receptų „gamą“, kuriais galite lengvai ir paprastai pamaloninti artimuosius ir save.
Gyvūnų išlaisvinimas, Peter Singer
Australų filosofas Peteris Singeris vienas pirmųjų pasaulyje atkreipė dėmesį į tai, kad žmogaus ir gyvūnų sąveiką reikia vertinti teisės požiūriu. Savo didelio masto tyrimu jis įrodo, kad bet kurios planetos būtybės interesai turi būti visiškai patenkinti, o žmogaus, kaip gamtos viršūnės, supratimas yra klaidingas. Autorius sugeba patraukti skaitytojo dėmesį paprastais, tačiau tvirtais argumentais, tad jei pagalvoję apie etiką galvojate pereiti prie augalinės mitybos, Singer jums patiks.
Kodėl mes mylime šunis, valgome kiaules ir nešiojame karvės kailius, Melanie Joy
Amerikiečių psichologė Melanie Joy savo knygoje kalba apie naujausią mokslinį terminą – karnizmą. Koncepcijos esmė – žmogaus noras naudoti gyvūnus kaip maisto, pinigų, drabužių ir batų šaltinį. Autorę tiesiogiai domina tokio elgesio psichologinis fonas, todėl jos kūryba nuskambės skaitytojų, mėgstančių tvarkytis su vidiniais emociniais išgyvenimais, širdyse.
Kokius filmus žiūrėti?
Šiandien interneto dėka kiekvienas gali rasti daug filmų ir vaizdo įrašų dominančia tema. Tačiau tarp jų neabejotinai yra „aukso fondas“, kurį vienaip ar kitaip įvertino jau patyrę vegetarai ir dar tik pradedantys šį kelią:
„Žemės gyventojai“ (JAV, 2005 m.)
Galbūt tai vienas sunkiausių filmų, be pagražinimų, parodančių šiuolaikinio gyvenimo realijas. Filmas suskirstytas į kelias dalis, apimančias visus pagrindinius gyvūnų išnaudojimo momentus. Beje, originale nuotrauką komentuoja liūdnai pagarsėjęs Holivudo vegetaras aktorius Joaquinas Phoenixas.
„Realizing the Connection“ (JK, 2010 m.)
Dokumentinis filmas susideda iš giluminių interviu su įvairių profesijų ir veiklos sričių atstovais, besilaikančiais žaliavalgystės ir įžvelgiančiais jame naujas perspektyvas. Filmas labai teigiamas, nepaisant faktografinių kadrų.
„Hamburgeris be pagražinimų“ (Rusija, 2005)
Tai pirmasis filmas Rusijos kine, pasakojantis apie ūkio gyvūnų kančias. Pavadinimas atitinka dokumentinio filmo turinį, todėl prieš žiūrint būtina pasiruošti šokiruojančiai informacijai.
„Gyvenimas yra gražus“ (Rusija, 2011 m.)
Daug Rusijos žiniasklaidos žvaigždžių dalyvavo filmuojant kitą vietinį filmą: Olga Shelest, Elena Kamburova ir kt. Direktorius pabrėžia, kad gyvūnų išnaudojimas – visų pirma žiaurus verslas. Juosta bus įdomi pradedantiesiems augalų mitybos srityje, pasiruošusiems mąstyti etikos temomis.
Vegetarai sako
ИRena Ponaroshku, televizijos laidų vedėja – vegetarė apie 10 metų:
Mano mitybos pokytis įvyko stiprios meilės būsimam vyrui fone, kuris tuo metu buvo „vegetaras“ 10-15 metų, todėl viskas buvo kuo maloniau ir natūraliau. Už meilę, tiesiogine ir perkeltine prasme, be smurto.
Esu kontrolės keistuolis, man reikia viską kontroliuoti, todėl kas šešis mėnesius išlaikau platų testų sąrašą. Tai papildo nuolatinė Tibeto gydytojų ir kineziologo atliekama diagnostika! Manau, kad būtina stebėti kūno būklę ir reguliariai atlikti MOT ne tik pradedantiesiems, bet ir tiems, kurie jau valgė šunį pagal sąmoningą mitybą. Sojos.
Ar jums reikia pagalbos pereinant prie vegetariškos mitybos? Jei žmogus žino, kaip ir mėgsta lavintis, klausytis paskaitų, lankyti seminarus ir meistriškumo kursus, skaityti atitinkamą literatūrą, tada visiškai įmanoma viską išsiaiškinti savarankiškai. Dabar yra daugybė informacijos, kaip kompensuoti gyvūninio maisto trūkumą dietoje. Tačiau, kad neužspringtumėte šioje jūroje, vis tiek rekomenduočiau kreiptis į vieną iš gydytojų vegetarų, kurie veda būtent tas paskaitas ir rašo knygas.
Šiuo klausimu labai svarbu surasti „savo“ autorių. Patarčiau paklausyti vieną Aleksandro Chakimovo, Satjos Daso, Olego Torsunovo, Michailo Sovetovo, Maksimo Volodino, Ruslano Naruševičiaus paskaitą. Ir pasirinkti, kieno medžiagos pateikimas artimesnis, kieno žodžiai prasiskverbia į sąmonę ir ją keičia.
Artemas Khachatryanas, natūropatas, vegetaras apie 7 metus:
Anksčiau dažnai sirgdavau, bent 4 kartus per metus gulėdavau su temperatūra iki 40 ir gerklės skausmu. Bet jau šešerius metus neatsimenu, kas yra karščiavimas, gerklės skausmas ir pūslelinė. Aš miegu keliomis valandomis mažiau nei anksčiau, bet turiu daugiau energijos!
Savo pacientams dažnai rekomenduoju augalinę dietą, paaiškindama fiziologinius procesus, kurie priklauso nuo vienokios ar kitokios mitybos rūšies. Bet, žinoma, kiekvienas žmogus pasirenka pats. Manau, kad veganizmas šiandien yra adekvatiausia mityba, ypač didmiestyje, turinčiame neigiamą poveikį mūsų sveikatai.
Svarbu suprasti, kad teigiami pokyčiai užtikrins sklandų perėjimą prie visiškai augalinės mitybos. Juk jei žmogus tiesiog nustos vartoti gyvūninės kilmės produktus, greičiausiai jis susidurs su daugybe problemų, apie kurias trimituoja tradicinės medicinos gydytojai! Jeigu jis tai suvoks ir viską darys teisingai, išvalys kūną, augs dvasiškai, didins žinių lygį, tada pokyčiai bus tik teigiami! Pavyzdžiui, jis turės daugiau energijos, praeis daugelis ligų, pagerės odos būklė, bendra išvaizda, sumažės svoris, o apskritai organizmas gerokai atjaunės.
Kaip gydytoja rekomenduoju bent kartą per metus atlikti bendruosius ir biocheminius kraujo tyrimus. Beje, liūdnai pagarsėjęs B12 vegetarams gali šiek tiek sumažėti, ir tai bus norma, bet tik tuo atveju, jei homocisteino lygis nepadidės. Taigi šiuos rodiklius reikia stebėti kartu! Taip pat karts nuo karto verta atlikti dvylikapirštės žarnos zondavimą, kad būtų galima stebėti kepenų ir tulžies nutekėjimo būklę.
Pradedančiam vegetarui patarčiau susirasti šiuo klausimu specialistą, kuris galėtų tapti mentoriumi ir vesti šiuo keliu. Juk pereiti prie naujos dietos visai nesunku fiziniu požiūriu. Prieš aplinkos engimą ir artimųjų nesusipratimą savo sprendime atsispirti daug sunkiau. Čia mums reikia žmonių, o ne knygų paramos. Reikia žmogaus, o geriau – visos bendruomenės, kurioje galėtum ramiai bendrauti pagal interesus ir gyventi niekam neįrodydamas, kad tu, kaip sakoma, ne kupranugaris. O geras knygas ir filmus jau patars „tinkama“ aplinka.
Sati Casanova, dainininkė – vegetarė apie 11 metų:
Mano perėjimas prie augalinės mitybos buvo laipsniškas, viskas prasidėjo nuo pasinėrimo į naują jogos kultūrą man. Kartu su praktika skaičiau dvasinę literatūrą: pirmoji pamoka man buvo T. Desikacharo knyga „Jogos širdis“, iš kurios sužinojau apie pagrindinį šios senovės filosofijos principą – ahimsą (nesmurtą). Tada dar valgiau mėsą.
Žinote, aš gimiau ir augau Kaukaze, kur yra graži švenčių kultūra su senomis tradicijomis, kurių iki šiol atidžiai laikomasi. Vienas iš jų – patiekti mėsą prie stalo. Ir nors Maskvoje šešis mėnesius negalėjau jo valgyti, grįžęs į tėvynę, kažkaip susigundžiau, klausydamasis logiškų tėvo argumentų: „Kaip yra? Jūs einate prieš gamtą. Jūs gimėte šiame regione ir negalite nevalgyti maisto, kuriame užaugote. Tai neteisinga!“. Tada aš vis tiek galėjau būti palaužtas. Suvalgiau mėsos gabalą, bet paskui tris dienas kentėjau, nes organizmas jau buvo praradęs įprotį prie tokio maisto. Nuo tada gyvulinės kilmės produktų nebevalgau.
Per šį laikotarpį įvyko daug pokyčių: dingo per didelis agresyvumas, standumas ir sukibimas. Žinoma, tai labai svarbios savybės šou verslui ir, matyt, mėsos atsisakiau kaip tik tada, kai jos nebereikėjo. Ir ačiū Dievui!
Galvodamas apie medžiagas pradedantiesiems vegetarams, iškart pagalvojau apie Davido Frawley knygą „Ajurveda ir protas“. Jame jis rašo apie ajurvedinį mitybos principą, prieskonius. Jis yra labai gerbiamas profesorius ir daugelio knygų apie mitybą autorius, todėl juo galima pasitikėti. Taip pat noriu rekomenduoti mūsų tautietės Nadeždos Andrejevos knygą – „Laimingas pilvukas“. Kalbama ne tik apie vegetarizmą, nes žuvis ir jūros gėrybės yra leidžiamos jos maisto sistemoje. Tačiau šioje knygoje galima rasti daug įdomių dalykų, o svarbiausia – ji remiasi tiek senovės žiniomis, tiek šiuolaikinės medicinos žiniomis, tiek savo asmenine patirtimi.