Infekcija veikia psichiką ir smegenų funkciją. Dabar mokslininkai ištyrė ligonių svajones ir padarė netikėtas išvadas.
Košmarus pacientams gali sukelti koronavirusas – tokią išvadą padarė tarptautinė mokslininkų grupė, kurios straipsnyje Žurnale Miego prigimtis ir mokslas.
Autoriai išanalizavo dalį duomenų, surinktų per didelį tarptautinį tyrimą, skirtą tirti, kaip pandemija paveikė žmonių miegą. Duomenys buvo renkami per pirmąją pandemijos bangą, 2020 m. gegužės–birželio mėn. Šio tyrimo metu tūkstančiai Austrijos, Brazilijos, Kanados, Honkongo, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, JK ir JAV papasakojo apie tai, kaip jie miega.
Iš visų dalyvių mokslininkai atrinko 544 koronavirusu sirgusius žmones ir tiek pat maždaug tokio paties amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės padėties žmonių, kurie nesusidūrė su infekcija (kontrolinė grupė). Visi jie buvo ištirti dėl nerimo, depresijos, streso, potrauminio streso sutrikimo (PTSD) ir nemigos simptomų. Be to, pasitelkę klausimyną mokslininkai nustatė esamą dalyvių psichologinę būseną, gyvenimo ir sveikatos kokybę bei miego kokybę. Visų pirma, dalyvių buvo paprašyta įvertinti, ar pandemijos metu jie pradėjo dažniau prisiminti savo sapnus ir kaip dažnai juos kamavo košmarai.
Dėl to paaiškėjo, kad apskritai pandemijos metu žmonės pradėjo sapnuoti ryškesnius, įsimintinesnius sapnus. Kalbant apie košmarus, prieš pandemiją visi dalyviai juos matė maždaug vienodai dažnai. Tačiau jai prasidėjus, sergantieji Covid košmarais ėmė sapnuoti daug dažniau nei kontrolinės grupės dalyviai.
Be to, nerimo, depresijos ir PTSD simptomų skalėje COVID grupė gavo žymiai aukštesnius balus nei kontrolinė grupė. Apie košmarus dažniau pranešdavo jaunesni dalyviai, taip pat tie, kurie sirgo sunkia COVID-XNUMX liga, mažai ar prastai miegojo, kentėjo nuo nerimo ir PTSD ir paprastai gerai prisiminė savo sapnus.
„Mes tik pradedame suprasti ilgalaikes viruso pasekmes ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichinei sveikatai bei pažinimo funkcijoms“, – pažymi mokslininkai.