Turinys
Porų terapeutė ir bestselerių „Nelaisvėje“ veisimo autorė Esther Perel, daug metų konsultavusi poras, padarė išvadą, kad mūsų nesėkmes meilėje lėmė bekompromisiniai jausmai. Ji išsako dažniausiai pasitaikančius klaidingus įsitikinimus, neleidžiančius rasti tikros meilės.
1. Mylintys sutuoktiniai visada sako vienas kitam tiesą.
Ar verta sakyti mylimam žmogui, kad jis turi papildomų kilogramų ir raukšlių? Arba pažeminti savo sutuoktinį prisipažinimu apie seną romaną? Sąžiningumas gali būti labai žiaurus, o žinios gali pakenkti.
Rekomenduoju klientams nepasakoti savo partneriams apie dalykus, kuriuos vargu ar greitai suvirškins ir pamirš. Prieš išdėstydami visas smulkmenas, įvertinkite galimą savo žodžių žalą. Be to, maksimalus atvirumas mažina mūsų abipusį potraukį ir sukuria liūdnai pagarsėjusį „artimų giminaičių“ efektą.
2. Seksualinės problemos rodo santykių problemas.
Visuotinai pripažįstama, kad emociškai sveikos poros gyvena aktyvų seksualinį gyvenimą, o sekso trūkumas būtinai susijęs su jausmų sferos nuosmukiu. Taip būna ne visada.
Meilė ir troškimas gali būti susiję, bet taip pat gali konfliktuoti arba vystytis lygiagrečiai, ir tai yra erotinės traukos paradoksas. Du žmonės gali būti labai prisirišę vienas prie kito už miegamojo ribų, tačiau jų seksualinis gyvenimas gali būti labai neryškus arba jo visai nebūti.
3. Meilė ir aistra eina koja kojon
Šimtmečius seksas santuokoje buvo suvokiamas kaip „santuokinė pareiga“. Dabar susituokiame iš meilės ir po vestuvių tikimės, kad aistra ir potraukis mūsų neapleis dar daug metų. Poros ugdo emocinio intymumo jausmą, tikėdamosi, kad jų seksualinis gyvenimas taps dar ryškesnis.
Kai kuriems žmonėms tai tiesa. Saugumas, pasitikėjimas, komfortas, pastovumas skatina jų trauką. Tačiau daugeliui dalykų yra kitaip. Artimas emocinis kontaktas žudo aistrą: ją pažadina paslaptingumo, atradimo jausmas, perėjus kažkokį nematomą tiltą.
Erotikos ir kasdienio gyvenimo derinimas nėra problema, kurią turime išspręsti, tai paradoksas, su kuriuo reikia susitaikyti. Menas yra išmokti būti „toli ir arti“ santuokoje tuo pačiu metu. Tai galima pasiekti sukuriant savo asmeninę erdvę (intelektinę, fizinę, emocinę) – savo slaptą sodą, į kurį niekas neįeina.
4. Vyro ir moters seksualumas iš esmės skiriasi.
Daugelis mano, kad vyriškas seksualumas yra primityvus ir labiau nulemtas instinktų nei emocijų, o moteriškas potraukis yra kintantis ir reikalaujantis ypatingų sąlygų.
Tiesą sakant, vyrų seksualumas yra toks pat emociškai įtrauktas kaip ir moterų seksualumas. Depresija, nerimas, pyktis arba, atvirkščiai, įsimylėjimo jausmas stipriai veikia lytinį potraukį. Taip, vyrai labiau linkę naudoti seksą kaip antistresą ir nuotaikos reguliatorių. Tačiau tuo pat metu jie labai nerimauja dėl savo gyvybingumo ir baimės neįtikti savo partneriui.
Negalvokite apie vyrus kaip apie biorobotus: jie taip pat emociškai įsitraukę, kaip ir jūs.
5. Ideali sąjunga remiasi lygybe
Laimingose sąjungose žmonės vienas kitą papildo, o ne kovoja už lygias teises ir galimybes. Jie išaukština unikalias savo partnerių savybes, nesistengdami įrodyti jiems savo pranašumo.
Gyvename savikritikos epochoje ir per daug laiko praleidžiame sau plakant ir ieškodami žmonių bei santykių netobulumo. Tačiau mūsų pačių labui verta išmokti mažiau kritikuoti ir labiau vertinti tai, ką turime – save, savo gyvenimus, partnerius ir santuoką.