Žmonės dažnai laikosi seniai nutrūkusių santykių. Juk šilti prisiminimai sušildo sielą ir suteikia jausmą, kad viskas dar gali pasitaisyti. Tiesą sakant, daug veiksmingiau išmokti paleisti tuos, kurie kažkada buvo artimi, ir atsiverti naujiems potyriams. Kaip tai padaryti?
Kiekvienas santykis mus kažko išmoko, jų dėka mes vystome. Vieni daro mus stipresnius ir malonesnius, kiti – atsargesnius, mažiau pasitikinčius, o kai kurie moko mylėti. Tačiau ne visi žmonės turi likti mūsų gyvenime, kad ir kokie malonūs būtų prisiminimai apie juos.
Draugystė, kaip ir santykiai apskritai, visą gyvenimą natūraliai keičiasi. Vaikystėje turime daug draugų, ir visi jie yra geriausi. Paauglystėje ir jaunystėje, kaip taisyklė, yra įsteigta įmonė, o iki trisdešimties metų dauguma ateina su vienu, jau daugelį metų įrodytu, geriausiu draugu, o paskui su sėkme.
Tapdamas asmeniu, žmogus formuoja savo gyvenimo poziciją, moralės standartus, principus ir taisykles.
Ir jei tam tikru etapu, formuojant artimą aplinką, negalėjote tam skirti didelės reikšmės, su amžiumi šie principai pradeda reikštis vis aiškiau. Žmonės, turintys skirtingas vertybes, ilgainiui atsiskiria nuo jūsų aplinkos ir eina savo keliu.
Deja, dažnai žmonės bijo susitvarkyti reikalus, ištverti ir pasirinkti „blogą pasaulį“. To priežastys yra skirtingos:
baimė pasirodyti blogai kitų akyse,
baimė pakeisti įprastą gyvenimo būdą,
baimė prarasti antrinę naudą
nenoras deginti tiltų: gaila, tiek daug jų pastatė!
Pasirodo, įkaitu žmogus darosi dėl baimės, kad be kito neišsivers ar neišsivers. Užuot judėjęs į priekį, jis įstringa pasenusiuose santykiuose.
Patikimiausias būdas – ne per prievartą laikyti žmogų šalia, o realistiškai ir blaiviai pažvelgti į esamą reikalų būklę. Reikia įsiklausyti į save ir atsakyti į klausimus: ar tau patogu šiuose santykiuose? Ar šiam žmogui gera su tavimi? Jūs tikrai negalite gyventi be šio žmogaus, ar tai yra įprotis/baimė/priklausomybė?
Kuo sąžiningesnis bus jūsų atsakymas, tuo greičiau suprasite tiesą.
Nė vienas žmogus nėra tavo nuosavybė, kiekvienas turi savo norus, tikslus ir planus.
O jei jos skiriasi nuo tavųjų, reikia mylimojo visaip pririšti prie savęs, nemanipuliuoti, nebandyti perdaryti, o paleisti, suteikti jam galimybę eiti savo keliu.
Ir tau, ir kitam taps lengviau, nes tu renkiesi laisvę. Išlaisvintą savo kasdienybės dalį galite užpildyti kuo tik norite – su artimaisiais ir draugais, kuriems to tikrai gali trūkti, darbo ir savirealizacijos, net tik poilsio ir pomėgių.
Vienaip ar kitaip, geriau išsiskirstyti be abipusių pretenzijų ir įžeidinėjimų, bet su dėkingumu ir pagarba, nes kažkada buvo šilti santykiai.