Šiuolaikinis mokslas patvirtina, kad augalinė mityba yra visiškai natūrali mūsų organizmui. Yra daugybė įrodymų, kad vegetariška ar veganiška dieta, kurioje gausu būtinų vitaminų ir mineralų, turi daug naudos sveikatai.
„Tyrimai patvirtina dietos be mėsos naudą“, – sako Harvardo medicinos mokykla. „Dabar augalinės dietos pripažįstamos ne tik kaip pakankamos mitybos požiūriu, bet ir kaip priemonė sumažinti daugelio lėtinių ligų riziką.
Mes vis dar iki galo nesuprantame ryšio tarp šiuolaikinių žmonių ir mūsų tolimų protėvių, kad galėtume tai laikyti tiesa. Evoliucija yra tikra, ją galima pamatyti visur gamtoje, tačiau žmogaus ryšys su ja mokslo požiūriu mums vis dar yra paslaptis.
Ne paslaptis, kad žmonėms išgyventi nereikia mėsos. Tiesą sakant, tyrimai rodo, kad vegetariška dieta iš tikrųjų yra sveikiausias pasirinkimas, o ne valgyti mėsą ar laikytis madingos „paleo“ dietos. Daugeliui žmonių sunku patikėti, kad dieta be mėsos gali aprūpinti organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis.
Paleo dietos, žinomos kaip urvinio žmogaus dieta arba akmens amžiaus dieta, pagrindinė esmė remiasi mintimi, kad turėtume laikytis savo protėvių, gyvenusių maždaug prieš 2,5 mln. metų paleolito eroje, kuri baigėsi maždaug prieš 10 metų. . Tačiau mokslininkams ir tyrinėtojams niekada nepavyko tiksliai nustatyti, ką valgė mūsų tolimi giminaičiai, tačiau dietos šalininkai ir toliau nurodo juos, pateisindami mėsos valgymą.
Didžioji dalis maisto, kurį valgo primatai, yra pagaminti iš augalų, o ne iš gyvūnų, ir yra tyrimų, kurie rodo, kad taip buvo jau seniai. Mūsų protėviai aiškiai nebuvo mėsą valgantys urviniai žmonės, kaip jie dažnai vaizduojami. Bet net jei jie valgė mėsą, tai nereiškia, kad esame pakankamai genetiškai susiję, kad galėtume daryti tą patį.
„Sunku komentuoti „geriausią mitybą“ šiuolaikiniams žmonėms, nes mūsų rūšys maitinosi skirtingai“, – sako UC Berkeley antropologė Katherine Milton. „Jei kas nors praeityje vartojo gyvulinius riebalus ir baltymus, tai neįrodo, kad šiuolaikiniai žmonės yra genetiškai prisitaikę prie tokios dietos.
Viename tyrime buvo analizuojama artimai giminingų neandertaliečių, išnykusių daugiau nei prieš 20 metų, mityba. Anksčiau buvo manoma, kad jų mitybą daugiausia sudaro mėsa, bet tai pasikeitė, kai atsirado daugiau įrodymų, kad jų mityba taip pat apima daug augalų. Mokslininkai netgi pateikė įrodymų, kad šie augalai buvo naudojami ir medicininiais tikslais.
Robo Dunno straipsnyje „Scientific American“ pavadinimu „Beveik visi žmogaus protėviai buvo vegetarai“ ši problema nagrinėjama iš evoliucinės perspektyvos:
„Ką valgo kiti gyvi primatai, tie, kurių žarnynas panašus į mūsų? Beveik visų beždžionių racioną sudaro vaisiai, riešutai, lapai, vabzdžiai, o kartais ir paukščiai ar driežai. Dauguma primatų gali valgyti saldžius vaisius, lapus ir mėsą. Tačiau mėsa yra retas skanėstas, jei jis apskritai egzistuoja. Žinoma, šimpanzės kartais nužudo ir valgo beždžionių jauniklius, tačiau mėsą valgančių šimpanzių dalis yra labai maža. Ir šimpanzės valgo daugiau žinduolių mėsos nei bet kurios kitos beždžionės. Šiandien primatų mityba daugiausia yra augalinė, o ne gyvūninė. Augalai yra tai, ką valgė mūsų ankstesni protėviai. Jie daugelį metų laikėsi paleo dietos, per kurią vystėsi mūsų kūnai, organai ir ypač žarnynas.
Autorius taip pat teigia, kad mūsų organai greičiausiai nebuvo skirti virtai mėsai, o išsivystė virškinti žalią mėsą.
Ką rodo tyrimai
– Maždaug prieš 4,4 milijono metų žmogaus giminaitis Etiopijoje Ardipithecus daugiausia valgė vaisius ir augalus.
– Prieš daugiau nei 4 milijonus metų Turkanos ežero Kenijos pusėje Anamo australopithecine racioną sudarė mažiausiai 90% lapų ir vaisių, kaip ir šiuolaikinės šimpanzės.
– Prieš 3,4 milijono metų šiaurės rytinėje Etiopijos dalyje Afar Australopithecus sunaudojo daug žolių, viksvų ir sultingų augalų. Lieka paslaptis, kodėl jis pradėjo valgyti žolę, nes Anamo australopitekas to nedarė, nors gyveno savanoje.
Daugiau nei prieš 3 milijonus metų Keniantropo giminaitis priėmė labai įvairią mitybą, apimančią medžius ir krūmus.
– Maždaug prieš 2 milijonus metų pietų Afrikoje afrikinis australopitekas ir masyvūs parantropai valgė krūmus, žolę, viksvas ir galbūt ganytus gyvūnus.
– Mažiau nei prieš 2 milijonus metų ankstyvieji hominidai suvartodavo 35 % žolės, o Boiso parantropai – 75 % žolės. Tada vyras valgė mišrią mitybą, įskaitant mėsą ir vabzdžius. Tikėtina, kad dėl sausesnio klimato Parantropas buvo labiau priklausomas nuo žolelių.
– Maždaug prieš 1,5 milijono metų Turkanos teritorijoje žmogus augalinio maisto dalį padidino iki 55%.
Rasti Homo sapiens dantys parodė, kad maždaug prieš 100 metų jis valgė 000% medžių ir krūmų bei 50% mėsos. Ši proporcija beveik identiška šiuolaikinių Šiaurės Amerikos gyventojų mitybai.
Dauguma tų, kurie vaikščiojo po Žemę gerokai prieš mus, buvo vegetariški. Galima tvirtai pasakyti, kad mėsa mūsų protėvių racione aiškiai nevyravo. Taigi kodėl urvinio žmogaus dieta tapo tokia populiari? Kodėl daugelis žmonių mano, kad mūsų protėviai valgė daug mėsos?
Šiandien vidutinis Šiaurės Amerikos žmogus kasdien suvalgo didelį kiekį mėsos, laikydamas tai norma. Bet net jei mūsų protėviai valgydavo mėsą, jie to nedarydavo kasdien. Yra įrodymų, kad jie daug laiko praleido be maisto. Kaip pažymėjo Johnso Hopkinso universiteto neurologijos profesorius Markas Matsonas, žmogaus kūnai išsivystė taip, kad ilgai išgyventų be maisto. Štai kodėl protarpinis badavimas šiais laikais yra sveika praktika, turinti tiek daug naudos sveikatai.
Šiuolaikinėje mėsos pramonėje milijardai gyvūnų kasmet nužudomi vien dėl maisto. Jie auginami žudyti, jiems suleidžiami įvairūs chemikalai ir skriaudžiami. Ši nenatūrali mėsa, pagaminta naudojant pesticidus ir GMO, yra nuodas žmogaus organizmui. Mūsų šiuolaikinė maisto pramonė kupina kenksmingų medžiagų, chemikalų ir dirbtinių ingredientų, kurie verčia susimąstyti: ar galime tai vadinti „maistu“? Turime nueiti ilgą kelią, kad vėl taptume tikrai sveika žmonija.