PSIchologija

Po dienos šurmulio laikrodžio rodyklės pamažu juda link 21.00 val. Mūsų kūdikis, pakankamai pažaidęs, pradeda žiovauti, trinti rankomis akis, silpsta jo aktyvumas, tampa vangu: viskas rodo, kad jis nori miego. Bet ką daryti, jei mūsų vaikas nenori miego, demonstruodamas didelį aktyvumą net gilų vakarą? Yra vaikų, kurie bijo eiti miegoti, nes sapnuoja baisius sapnus. Ką tada turėtų daryti tėvai? O kiek valandų mūsų vaikas turėtų miegoti skirtingais amžiaus intervalais? Pabandykime atsakyti į šiuos ir kitus klausimus.

Kas yra sapnas? Gal tai bandymas pažvelgti į ateitį, o gal paslaptinga žinia iš viršaus ar gąsdinančios baimės? O gal visa tai mūsų pasąmonėje slypi fantazijos ir viltys? O gal geriau tiesiog pasakyti, kad miegas yra fiziologinis žmogaus poilsio poreikis? Miego paslaptis visada kėlė nerimą žmonėms. Atrodė labai keista, kad energingas ir kupinas jėgų žmogus temstant užsimerkia, atsigula ir tarsi „miršta“ prieš saulėtekį. Per tą laiką nieko nematė, pavojaus nejautė ir apsiginti nepajėgė. Todėl senovėje buvo tikima, kad miegas yra kaip mirtis: kiekvieną vakarą žmogus miršta ir kiekvieną rytą gimsta iš naujo. Nenuostabu, kad pati mirtis vadinama amžinuoju miegu.

Ne taip seniai mokslininkai manė, kad miegas yra visiškas kūno poilsis, leidžiantis atstatyti jėgas, sunaudotas budrumo metu. Taigi V. Dahlo „Aiškinamajame žodyne“ miegas apibrėžiamas kaip „kūno poilsis jausmų užmarštyje“. Šiuolaikiniai mokslininkų atradimai įrodė priešingai. Pasirodo, per naktį miegančiojo organizmas visai nepailsi, o „išmeta“ iš atminties nereikalingas atsitiktinių įspūdžių šiukšles, išsivalo nuo toksinų, kaupia energiją kitai dienai. Miego metu raumenys arba įsitempia, arba atsipalaiduoja, keičiasi pulso dažnis, „šokinėja“ temperatūra ir slėgis. Būtent miego metu nenuilstamai dirba kūno organai, antraip dieną viskas iškris iš rankų ir susimaišys galvoje. Štai kodėl negaila trečdalį savo gyvenimo skirti miegui.

Miegas yra būtinas kūno audinių atstatymui ir ląstelių regeneracijai tiek suaugusiems, tiek vaikams. Ką tik gimęs kūdikis, vos pabudęs iš devynių mėnesių žiemos miego šiltoje, šiek tiek ankštoje mamos įsčiose, pradeda mokytis miegoti ir nemiegoti. Tačiau kai kurie kūdikiai painioja dieną su naktimi. Mylintys mamytė ir tėtis gali padėti kūdikiui susikurti tinkamą fiziologinę dienos ir nakties rutiną. Dieną naujagimis gali miegoti šviesoje. Tėvai neturėtų akcentuoti visų triukšmų ir garsų pašalinimo. Juk diena alsuoja įvairiais garsais ir energija. Naktį, atvirkščiai, kūdikį reikia migdyti tamsoje, jei reikia, palikti įjungtą naktinę lemputę. Naktį miegoti turėtų būti ramioje, ramioje vietoje. Šiuo metu visiems artimiesiems patartina kalbėtis pašnibždomis. Taigi pamažu naujagimis išmoksta atskirti dieną nuo nakties pojūčių lygmenyje ir taip perskirstyti miego valandas, sutelkdamas jas į tamsų, naktinį paros laiką. Vaikams reikia skirtingo miego kiekio, priklausomai nuo jų amžiaus (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Vidutinė miego trukmė įvairaus amžiaus

Dabar tarp pediatrų kyla daug ginčų dėl mažų vaikų dienos miego trukmės. Pirmaisiais pusantrų gyvenimo metų vaikai turi šiek tiek išsimiegoti ryte ir po pagrindinio valgio. Pageidautina, kad iš viso tokio miego kiekis pirmuosius šešis mėnesius būtų 4 valandos per dieną, o vėliau palaipsniui mažėtų. Daugelis pediatrų pataria laikytis vienos valandos miego įpročio tol, kol kūdikis jaučia poreikį.

Taigi kūdikiai gali miegoti iki aštuoniolikos valandų per parą, vaikai nuo dešimties iki dvylikos valandų, o paaugliams reikia dešimties valandų miego (ir tenkinasi vidutiniškai šešiomis). Aktyvaus amžiaus žmonėms reikia septynių – devynių valandų poilsio (o miegoti mažiau nei septynias). Pagyvenusiems žmonėms reikia tiek pat (o jie miega tik nuo penkių iki septynių valandų dėl to, kad jų „biologinis laikrodis“ duoda komandą keltis per anksti).

Daugybė miego tyrimų įrodė, kad palankiausias laikas kūdikį guldyti yra nuo 19.00 iki 21.30 val. Patartina nepraleisti šios akimirkos, kitaip galite susidurti su dideliais sunkumais. Pakankamai pažaidęs dieną, mažylis iki vakaro būna fiziškai pavargęs. Jei vaikas įpratęs eiti miegoti laiku ir tėvai jam tai padeda, jis greitai užmigs, o ryte pabus kupinas jėgų ir energijos.

Pasitaiko, kad fiziologiškai kūdikio organizmas yra nusiteikęs miegui, tačiau tam nėra psichologinių sąlygų. Pavyzdžiui, kūdikis nenori skirtis su žaislais; arba kas nors atėjo aplankyti; arba tėvai neturi laiko jo nuleisti. Tokiais atvejais vaikas apgaunamas: jei kūdikis verčiamas nemiegoti, tuo metu, kai jam reikia miego, jo organizmas pradeda gaminti adrenalino perteklių. Adrenalinas yra hormonas, kurio reikia ištikus kritinei situacijai. Vaiko kraujospūdis pakyla, širdis plaka greičiau, mažylis jaučiasi kupinas energijos, dingsta mieguistumas. Esant tokiai būsenai, vaikui labai sunku užmigti. Prireiks maždaug valandos, kol jis nurims ir vėl užmigs. Šis laikas reikalingas adrenalino kiekiui kraujyje sumažinti. Sutrikdydami kūdikio miego režimą, tėvai rizikuoja sugadinti reguliavimo mechanizmus, nuo kurių kitą dieną priklauso bendra kūdikio būklė. Todėl vakare taip reikia pasiūlyti ramesnius žaidimus, kurie pamažu persikelia į lovelę, ir vaikas be problemų užmiega.

Taigi, ko reikia, kad mūsų kūdikis norėtų miegoti ir užmigtų su malonumu?

Pasiruošimas miegui

Laikas miegoti

Nustatykite ėjimo miegoti laiką: nuo 19.00 iki 21.30 val., priklausomai nuo vaiko amžiaus ir šeimos sąlygų. Tačiau tai neturėtų būti tik mechaninis veiksmas. Kūdikiui pageidautina sudaryti sąlygas, kad jis pats išmoktų kontroliuoti eidamas miegoti. Pavyzdžiui, galite pasakyti savo vaikui, kad artėja vakaras. Vakaras – objektyvus faktas, dėl kurio nediskutuojama. Tėveliai gali įsigyti specialų žadintuvą, pagal kurį mažylis skaičiuos laiką ramiems žaidimams ir užmigimo laiką. Pavyzdžiui, galite pasakyti: „Bičiuli, matai, kad jau aštunta valanda: ką jau laikas daryti?

Ritualas užmigimui

Tai pereinamasis momentas nuo žaidimo iki vakaro procedūrų. Pagrindinis šios akimirkos uždavinys – paversti miegą ilgai lauktu ir mylimu tėvų ir vaikų ritualu. Šios akimirkos labai sujungia ir stiprina šeimą. Jie prisimenami visą gyvenimą. Kai vaikas tam tikru laiku užmiega ir ramiai miega, tėvai turi laiko pabūti vieni su kitais. Bendras ritualo laikas yra 30-40 minučių.

Žaislų dėjimas į lovą

Kiekviena šeima ritualo turinį pasirenka atsižvelgdama į vaiko ypatumus ir bendrą šeimos kultūrą ar tradicijas. Pavyzdžiui, tėvai gali kreiptis į vaiką tokiais žodžiais: „Brangioji, jau vakaras, laikas ruoštis miegoti. Visi žaislai laukia, kol palinkėsite jiems „labanakt“. Galite paguldyti ką nors į lovą, pasakyti kam nors „sudie, pasimatysime rytoj“. Tai pradinis etapas, labai naudingas, nes, padėdamas žaislus į lovą, vaikas pats pradeda ruoštis miegoti.

Vakarinis plaukimas

Vanduo labai atpalaiduoja. Su vandeniu visi dienos įspūdžiai išnyksta. Leiskite jam praleisti šiek tiek laiko (10-15 minučių) šiltoje vonioje. Norėdami labiau atsipalaiduoti, į vandenį įpilkite specialių aliejų (jei nėra kontraindikacijų). Vaikas patiria didelį malonumą pildamas vandenį iš vieno indo į kitą. Gerai, kai vonios kambaryje plūduriuoja žaislai. Į šį etapą taip pat įtrauktas dantų plovimas ir valymas.

Mėgstamiausia pižama

Po vandens procedūrų, kurios jau atpalaiduoja kūdikį, aprengiame jį šilta, minkšta pižama. Toks iš pažiūros paprastas dalykas kaip pižama gali labai stipriai prisidėti prie bendros nuotaikos miegui. Pižama turi būti pasiūta iš patogaus, patogaus audinio. Pageidautina, kad jis būtų minkštas, malonus, galbūt su kokiais nors vaikiškais piešiniais ar siuvinėjimais. Svarbiausia, kad pižama kūdikiui teiktų malonumą – tada jis mielai ją apsivilks. Apsirengus pižama, galima lengvais, ramiais judesiais pamasažuoti kūdikio kūną su kokiu kremu ar aliejumi.

Noriu atkreipti dėmesį, kad lengvas masažas ir pižamos apsivilkimas turėtų vykti ant lovos, kurioje vaikas miegos.

Eina miegoti su muzika

Kai tėvai ruošia kūdikį miegoti (būtent apsirengia pižamą), galite įjungti švelnią muziką. Šiai akimirkai labiausiai tinka klasikinė muzika, pavyzdžiui, lopšinės, įtrauktos į klasikos aukso fondą. Tiks ir muzika su laukinės gamtos garsais.

Pasakojimai (pasakos)

Skamba švelni muzika, pritemdomos šviesos, vaikas guli lovoje, o tėvai jam pasakoja kokią nors mažą istoriją ar pasaką. Galite patys sugalvoti istorijas arba pasakoti istorijas iš savo tėvų, pačių senelių gyvenimo. Bet jokiu būdu istorija neturėtų būti pamokanti, pavyzdžiui: „Kai buvau mažas, aš...“ Geriau pasakoti trečiuoju asmeniu. Pavyzdžiui: „Kartą gyveno mergina, kuri pati mėgo dėti žaislus į lovą. Ir vieną kartą...“ Smagu, kai vaikai iš tokių mažų istorijų sužino apie savo senelių praeitį. Jie ugdo meilę savo artimiesiems, galbūt jau seniems. Vaikams patinka pasakojimai apie gyvūnus.

Svarbu pasakoti istoriją ramiu, tyliu balsu.

Noriu pažymėti, kad siūlomas užmigimo ritualas yra orientacinis. Kiekviena šeima gali pagalvoti apie savo ritualą, priklausomai nuo vaiko savybių ir bendrų šeimos tradicijų. Bet kad ir koks būtų ritualas, svarbiausia, kad jis būtų atliekamas reguliariai. Kasdien skirdami maždaug 30-40 minučių užmigimo ritualui, tėvai netruks pastebėti, kad vaikai tam vis mažiau atsparūs. Priešingai, mažylis lauks šios akimirkos, kai visas dėmesys bus skirtas jam.

Keletas gerų rekomendacijų:

  • Paskutinė ritualo fazė, būtent istorijos pasakojimas, turėtų vykti kambaryje, kuriame miega vaikas.
  • Vaikai mėgsta miegoti su minkštu draugu (žaisliu). Išsirinkite kartu su juo parduotuvėje tą žaislą, su kuriuo jis su malonumu užmigs.
  • Muzikos terapeutai apskaičiavo, kad lietaus keliami garsai, lapų ošimas ar bangų daužymas (vadinami „baltais garsais“) maksimaliai atpalaiduoja žmogų. Šiandien prekyboje galite rasti kasečių ir kompaktinių diskų su muzika ir „baltais garsais“, skirtomis užmigti. (ĮSPĖJIMAS! Būkite atsargūs: ne visiems!)
  • Ritualus prieš miegą būtina nutraukti, kol kūdikis užmiega, kitaip jie sukurs priklausomybę, kurios bus sunku atsikratyti.
  • Ritualus prieš miegą reikėtų įvairinti, kad vaikas neturėtų įpročio prie vieno žmogaus ar vieno dalyko. Pavyzdžiui, vieną dieną tėtis nuleidžia, kitą dieną - mama; vieną dieną mažylis miega su meškiuku, kitą dieną su zuikučiu ir t.t.
  • Kelis kartus po to, kai kūdikis buvo paguldytas į lovą, tėvai gali neprašydami grįžti kūdikio paglostyti. Taigi mažylis pasirūpins, kad jam miegant tėvai nedingtų.

Palikti atsakymą