Hipogamaglobulonemija yra gama-globulinų arba imunoglobulinų, medžiagų, turinčių svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, kiekio sumažėjimas. Ši biologinė anomalija gali atsirasti dėl tam tikrų vaistų vartojimo arba dėl įvairių patologijų, kai kurias iš jų reikia greitai diagnozuoti. 

Hipogamaglobulinemija apibrėžiama, kai gama globulino kiekis plazmos baltymų elektroforezės (EPP) metu yra mažesnis nei 6 g/l. 

Gama globulinai, dar vadinami imunoglobulinais, yra medžiagos, kurias gamina kraujo ląstelės. Jie atlieka labai svarbų vaidmenį organizmo gynyboje. Hipogamaglobumonemija sukelia daugiau ar mažiau stiprų imuninės gynybos susilpnėjimą. Tai reta.

Tyrimas, kuris, be kita ko, leidžia nustatyti gama globulinus, yra serumo baltymų arba plazmos baltymų elektroforezė. Atliekamas įtarus tam tikras ligas arba esant nenormalių pirmųjų tyrimų rezultatams. 

Šis tyrimas skiriamas įtarus humoralinį imuniteto nepakankamumą, pasikartojančių infekcijų, ypač ENT ir bronchopulmoninės sferos, arba pablogėjus bendrajai būklei, įtarus daugybinę mielomą (simptomai: kaulų skausmas, anemija, dažnos infekcijos...). 

Šis testas taip pat gali būti naudojamas gavus nenormalių rezultatų, rodančių, kad serume padaugėjo arba sumažėjo baltymų, padidėjęs šlapimo baltymas, padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, sutriko raudonųjų ar baltųjų kraujo kūnelių skaičius.

Serumo baltymų elektroforezė yra tyrimas, leidžiantis išmatuoti gama globulinus. 

Šis įprastas biologinis testas (kraujo mėginys, dažniausiai iš alkūnės) leidžia kiekybiškai įvertinti įvairius serumo baltyminius komponentus (albuminą, alfa1 ir alfa2 globulinus, beta1 ir beta2 globulinus, gama globulinus). 

Serumo baltymų elektroforezė yra paprastas tyrimas, leidžiantis aptikti ir dalyvauti stebint daugybę patologijų: uždegiminių sindromų, tam tikrų vėžio formų, fiziologinių ar mitybos sutrikimų.

Jis nukreipia į būtinus papildomus tyrimus (imunofiksaciją ir (arba) specifinius baltymų tyrimus, hematologinį įvertinimą, inkstų ar virškinimo tyrimą).

Hipogamaglobulonemija gali atsirasti dėl vaistų (geriamųjų kortikosteroidų terapijos, imunosupresantų, vaistų nuo epilepsijos, naviko chemoterapijos ir kt.) ar įvairių patologijų. 

Papildomi tyrimai leidžia nustatyti diagnozę, kai atmetama vaisto priežastis. 

Norint nustatyti patologijas, kurios yra diagnostinės skubios būklės (lengvosios grandinės mieloma, limfoma, lėtinė mieloidinė leukemija), atliekami trys tyrimai: naviko sindromo paieška (limfadenopatija, hepato-splenomegalija), proteinurijos nustatymas ir kraujo tyrimas.

Atmetus šias diagnostines skubias situacijas, minimos ir kitos hipogamaglobulonemijos priežastys: nefrozinis sindromas, eksudacinės enteropatijos. Eksudacinių enteropatijų priežastys gali būti lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, celiakija, taip pat solidiniai virškinimo navikai arba tam tikros limfoidinės hemopatijos, tokios kaip limfoma ar pirminė amiloidozė (LA, imunoglobulinų lengvosios grandinės amiloidozė).

Rečiau hipogamaglobulonemiją gali sukelti humoralinis imuninis trūkumas.

Sunki netinkama mityba arba Kušingo sindromas taip pat gali būti hipogamaglobulonemijos priežastis.

Papildomi tyrimai leidžia nustatyti diagnozę (krūtinės-pilvo-dubens skeneris, kraujo tyrimas, uždegimo tyrimas, albuminemija, 24 valandų proteinurija, imunoglobulinų svorio nustatymas ir kraujo imunofiksacija).

Gydymas priklauso nuo priežasties. 

Gali būti nustatytas profilaktinis žmonių, sergančių hipogamaglobulinemija, gydymas: skiepijimas nuo pneumokokinės ir kitos vakcinacijos, profilaktika antibiotikais, pakeitimas polivalentiniais imunoglobulinais.