Prieš mūsų įrašą pamatę kažkieno užrašą „Man patinka“, džiaugiamės: buvome įvertinti! Tačiau panašu, kad net ir toks dėmesio ženklas paaugliams gali sukelti stresą, o ilgainiui sukelti depresiją.
Šiandien aktyvus socialinis gyvenimas beveik neįsivaizduojamas be socialinių tinklų. Mūsų vaikai yra panirę į virtualų gyvenimą. Jiems rūpi viskas, kas nutinka su draugais, o patys kone kiekvieną minutę yra pasirengę pasidalinti savo naujienomis, mintimis ir patirtimi su kitais. Štai kodėl psichologus taip domina klausimas: kiek kainuoja „hiper susietas“ gyvenimas? Paaiškėjo, kad net simpatijos socialiniuose tinkluose gali turėti įtakos paauglių savijautai. Ir su netikėtu efektu: kuo daugiau patinka, tuo daugiau streso. Tai liudija Monrealio universiteto (Kanada) medicinos fakulteto psichiatrijos profesorės psichoterapeutės Sonia Lupien (Sonia Lupien) tyrimas. Ji norėjo išsiaiškinti, kokie veiksniai prisideda prie depresijos atsiradimo paaugliams. Tarp šių veiksnių jos komanda išskyrė „Facebook“ efektą. Psichologai stebėjo 88 paauglius nuo 12 iki 17 metų, kurie niekada nesirgo depresija. Paaiškėjo, kad paaugliui pamačius, kad jo įrašas socialiniame tinkle kažkam patinka, šoktelėjo jo kortizolio – streso hormono – lygis. Ir atvirkščiai, kai jam pačiam kažkas patiko, hormono lygis sumažėjo.
Plačiau paskaitykite čia:
- Seksas ir internetas: kaip apsaugoti paauglius
Tada jaunuolių buvo paprašyta pasikalbėti, kaip dažnai jie naudojasi socialiniu tinklu, kiek turi „draugų“, kaip prižiūri savo puslapį, kaip bendrauja su kitais. Tyrėjai taip pat reguliariai tikrino dalyvius dėl kortizolio per tris savaites. Anksčiau mokslininkai jau buvo nustatę, kad didelis streso lygis buvo susijęs su didele depresijos rizika. „Stresą patiriantys paaugliai ne iš karto suserga depresija; jie vyksta palaipsniui“, – sako Sonia Lupien. Tie, kurie turėjo daugiau nei 300 Facebook draugų, turėjo didesnį streso lygį nei kiti. Galite įsivaizduoti, koks didelis streso lygis bus tiems, kurių draugų sąraše yra 1000 ar daugiau žmonių.
Plačiau paskaitykite čia:
- Ar depresija yra uždegiminė liga?
Tuo pačiu metu kai kurie mano, kad rimtam susirūpinimui nėra pagrindo. „Aukštas kortizolio kiekis nebūtinai yra žalingas paaugliams“, – sako šeimos terapeutė Deborah Gilboa. „Viską lemia individualūs skirtumai. Kažkas tam jautresnis, jam depresijos rizika bus visai reali. O kažkas stresas, priešingai, motyvuoja. Be to, pasak terapeutės, dabartinė karta greitai prisitaiko prie bendravimo naudojant socialinius tinklus. „Anksčiau ar vėliau mes sukursime būdus, kaip patogiai egzistuoti virtualioje aplinkoje“, – įsitikinusi ji.
Be to, tyrimo autoriai pažymėjo teigiamą tendenciją. Paauglių stebėjimai parodė, kad stresas mažėjo, kai jie aktyviai elgėsi su kitais: pamėgo jų įrašus ar nuotraukas, perskelbė ar paskelbė palaikymo žodžius savo puslapyje. „Kaip ir mūsų gyvenime už interneto ribų, empatija ir empatija padeda mums jausti ryšį su kitais“, – aiškina Deborah Gilboa. — Svarbu, kad socialiniai tinklai vaikams būtų patogus bendravimo kanalas, o ne nuolatinio neramumų šaltiniu. Kai vaikas per daug įsijaučia į tai, kas vyksta jo pašaruose, tai yra pažadinimo skambutis tėvams.
1 Psichoneuroendokrinologija, 2016, t. 63.