Lumbago

Prisimenate visas reklamas apie tabletes nuo skausmo ir šildančius tepalus? Kiekviename iš jų yra personažas, tupintis nuo skausmo apatinėje nugaros dalyje. Taip, deja, „šauna“ į nugarą kone kas antram žmogui – ypač jei amžius 40+, ypač jei tai sunkus darbas. Šis „lumbagas“ daugeliu atvejų yra labai gaila.

Lumbago simptomai

Pažymėtina, kad pats lumbago dažniausiai nėra atskira liga.

Lumbago (arba lumbalgija) laikomas ūminiu stuburo juosmeninės dalies skausmu. Tačiau tai greičiausiai ne diagnozė, o sindromas. Kadangi skausmo priežastys gali būti įvairios, ir jų yra daug. Pavyzdžiui, spondiloartritas, miofascialinis sindromas, skaidulinio žiedo mikroplyšimas, stuburo disko išvarža, traumos, gerybiniai ir piktybiniai navikai, infekciniai stuburo pažeidimai.

Nepaisant to, kad beveik bet kokia stuburo problema gali sukelti lumbagą, simptomai dažniausiai yra tie patys – aštrus šaudantis skausmas apatinėje nugaros dalyje, galbūt spinduliuojantis (spinduliuojantis – apytiksliai Aut.) sėdmenyse, kojose. Skausmas didėja judant (pasilenkiant, posūkiuose, keliant). Tai savaime nemalonus reiškinys, signalizuoja žmogui: yra problema, eik pas gydytoją!

Diagnostika

Būna, kad „iššauna“, žmogus atgauna kvapą ir grįžta į darbą – ir skausmas nebegrįžta. Tačiau gali būti ir kitų įvykių.

Jei per kelias dienas po lumbago pacientas jaučia padidėjusį skausmą, miego trūkumą, sutriko šlapinimasis ar tuštinimasis, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Tačiau, kaip taisyklė, po tokios nemalonios istorijos žmonės pradeda rūpintis savimi: mažiau juda, daugiau ilsisi, o skausmas atslūgsta. Tačiau net ir po mėnesio simptomai gali išlikti.

Įveikus tam tikrą atstumą, skausmas sustiprėja, atsiranda deginimo pojūtis apatinėse galūnėse, ligoniui reikia atsisėsti ar ant ko nors atsiremti, pailsėti, po to vėl galima nueiti tą patį atstumą. Tai vadinama „neurogeniniu šlubavimu“, ir šiuo atveju taip pat nereikia atidėti apsilankymo pas gydytoją.

Kad ir kas tai būtų, tik specialistas gali nustatyti tikslią diagnozę. Šios ligos diagnozė, pasak Aleksejaus Ševyrevo, dažniausiai nulemia klinikinį paciento tyrimą, kurio pagrindu skiriami laboratoriniai tyrimai arba elektroneuromiografija, KT, MRT, rentgenografija.

Terapijos

Kadangi lumbagą gali sukelti skirtingos priežastys, gydymas kiekvienu konkrečiu atveju bus skirtingas. Ir yra nemažai būdų, kaip sugrąžinti pacientą į buvusį meistriškumą.

Priklausomai nuo lumbago pasireiškimo priežasties, gydytojas pasirenka gydymą. Tai gali būti vaistų terapija, fizioterapija. Kai kuriais atvejais, kai vaistų terapija ir fizioterapija neduoda norimo rezultato, tenka kreiptis į neurochirurgą.

Kas naudojamas vaistų terapijoje:

1. NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) – priešuždegiminis, karščiavimą mažinantis, analgezinis poveikis.
2. Gliukokortikosteroidai – natūralių antinksčių žievės hormonų analogai (antialerginis, priešuždegiminis, antišokinis poveikis).
3. Prieštraukulinius – vartojamas nuo raumenų mėšlungio.
4. Kraujagyslių – išplėsti kraujagyslių spindį.
5. Vitaminai ir kiti vaistai.

Kineziterapija apima: elektroforezę, UVT terapiją, karboksiterapiją, ultragarsą, lazerį, PRP terapiją. Tai taip pat apima akupunktūrą, manualinę terapiją, masažą, mankštos terapiją.

Lumbago prevencija namuose

Visų aukščiau išvardytų sudėtingų ir net bauginančių terminų negalima prisiminti, jei laikysitės prevencijos taisyklių, kad išvengtumėte lumbago. O tai sena kaip pasaulis, ir siaubingai paprastos taisyklės: kūno kultūra, poilsis, sveikas miegas, tinkama mityba. Apskritai tai, kas paprastai vadinama sveika gyvensena.

Bet kokiu atveju, jei lumbago pasireiškimas periodiškai trikdo pacientą ilgą laiką, neturėtumėte vengti apsilankyti pas gydytoją, nes šią ligą galima supainioti su vidaus organų patologija ar kitų raumenų ir kaulų sistemos dalių pažeidimo apraiškomis. .

Populiarūs klausimai ir atsakymai